Išaugusio mirčių skaičiaus detektyvas: įranga dulka, o pacientai gydomi telefonu Specialistai pirštu beda į skandalų lydimą projektą

Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. Toks reiškinys kaip gydymas telefonu tapo kasdiene praktika, tyrimai sunkiai prieinami, o brangi įranga dulkėja. Tuo tarpu mirtingumas Lietuvoje šovė į rekordines aukštumas.

Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>lrytas.lt koliažas
Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>lrytas.lt koliažas
Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>R.Ančerevičiaus/jp.lt
Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>R.Ančerevičiaus/jp.lt
Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Vėžio ar gresiančio infarkto neįmanoma diagnozuoti nuotoliniu būdu, nors daugelis paslaugų pandemijos metu yra teikiamos telefonu. <br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Infarktas<br>Kauno klinikų nuotr.
Infarktas<br>Kauno klinikų nuotr.
Laimutis Paškevičius
Laimutis Paškevičius
Neringa Čiakienė
Neringa Čiakienė
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Registrų centras<br>T.Bauro nuotr.
Registrų centras<br>T.Bauro nuotr.
santariškių klinikos, širdies persodinimas, santaros klinikos<br>D.Umbraso nuotr.
santariškių klinikos, širdies persodinimas, santaros klinikos<br>D.Umbraso nuotr.
Kardiologijos skyrius, širdies ligos, širdis, ligoninė, ligonis<br>V.Balkūno nuotr.
Kardiologijos skyrius, širdies ligos, širdis, ligoninė, ligonis<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jan 4, 2021, 9:25 PM, atnaujinta Jan 8, 2021, 12:10 PM

Prieš tapdamas sveikatos apsaugos ministru buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys užsiminė, kad Lietuvoje yra apie 60 proc. brangios medicininės įrangos, kuri nepanaudojama efektyviai, o beveik 7 proc. yra nenaudojama, todėl „visa tai reikia įgalinti ir įveiklinti“.

Bet koronavirusas nepaiso ministro planų, antroji karantino banga atskleidė dar liūdnesnį vaizdą, nes buksuoja tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių paslaugų prieinamumas. Tai priežastys, kurios galėjo lemti beprecedentį vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršį.

Pacientai dingo, bet nepasveiko

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusių mirčių skaičiumi gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių.

Mokslininkai iki šiol tyrinėja, kaip pirmojo karantino suvaržymai atsiliepė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų paslaugų prieinamumui.

Preliminarūs duomenys rodo – šiemet kovo-birželio mėnesiais koronarinės širdies ligos diagnozę, tikėtina, išgirdo kur kas mažiau pacientų nei 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Manoma, apie tris tūkstančius koronarinės širdies ligos atvejų liko nenustatyta. Kardiologai sunerimę, kur dingo šie pacientai, nes jie nepasveiko.

Taip pat sumažėjo ir kitų naujai išaiškinamų ligų, nes nuotolinės konsultacijos šįkart nesuvaidino lemiamo vaidmens.

Netgi patyrę ūmų miokardo infarktą žmonės nutaria kentėti namuose ir kaip nors ištverti. Jie nekviečia greitosios pagalbos medikų ir nevyksta į ligoninę, nors tokia pagalba jiems būtų suteikta.Tai rodo, kad baimė užsikrėsti koronavirusu yra didesnė nei baimė numirti nuo infarkto.

Dar viena svarbi išvada – pasikeitė proporcija tarp mirčių ligoninėje ir namuose. 2019 metais dėl širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dažniau mirdavo ligoninėje, o dabar – namuose.

Dėl karantino sumažėjo taip pat chirurginės pagalbos prieinamumas Lietuvoje. Pavyzdžiui, trys ligoninės atlieka vadinamąsias šuntavimo operacijas, kai atveriama krūtinės ląsta ir širdyje sudaromos naujos jungtys kraujotakai.

Tokių operacijų 2020-ųjų kovo-birželio mėnesiais šalyje buvo atlikta perpus mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais. Taip pat gerokai mažiau šalyje buvo padaryta širdies vožtuvų keitimo operacijų, mažiau įsiūta širdies stimuliatorių.

Ne paslaptis, kad kardiologai atiduoda į chirurgų rankas tuos pacientus, kurių širdies kraujagyslėse yra bent trys pažeidimai, daugelis jų kenčia taip pat nuo gretutinių lėtinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, širdies raumens funkcijos sutrikimą.

Tai yra didelės rizikos ligoniai, kuriems gali išsivystyti miokardo infarktas ar staigi mirtis. Atlikdamas širdies šuntavimo operaciją, chirurgas suteikia jiems viltį.

Vėžio aukų bus daugiau

Apie užleistas vėžio stadijas prabilo taip pat onkologai, nes šalyje siautėjantis koronavirusas apsunkino vėžio diagnostiką. Kadangi be šeimos gydytojo siuntimo neįmanoma pasidaryti tyrimų, pacientai pas onkologus patenka gerokai vėliau. Nerimas ir baimė užsikrėsti – taip pat svarbi priežastis, kodėl sumažėjo pacientų srautas onkologinėse ligoninėse.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl karantino sukeltų nepatogumų gali kilti nauja mirčių banga nuo vėžio. Manoma, mirčių nuo vėžio skaičius pasaulyje gali didėti nuo 5 iki 10 proc. Kadangi Lietuvoje nuo vėžio kasmet miršta daugiau 9 000 žmonių, tikėtina, kad beveik tai būtų beveik tūkstantis.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasakojo, kad pirmojo karantino metu šalyje buvo labai sumažintas onkologinių operacijų skaičius, pasitaikydavo atvejų, kai būdavo nukeliama chemoterapija ar spindulinis gydymas dėl grėsmės, kad pacientai gali užsikrėsti koronavirusu.

Gegužę atliktos apklausos rodo, kad apie trečdalis vėžiu sergančių pacientų nepateko pas gydytoją, jiems buvo patarta laukti karantino pabaigos.

Dabar tokios sumaišties kur kas mažiau, tačiau daug žmonių kreipiasi į onkologus pavėluotai.

Nejausdami skausmo, kuris nėra būdingas vėžio simptomas, žmonės neįtaria, kad liga jau prasidėjusi. Bet ankstyvoji vėžio diagnostika neįmanoma be šeimos gydytojo ar specialisto siuntimo atlikti tyrimus.

„Jei žmogus turi siuntimą, jis gali atlikti brangius tyrimus ne tik valstybinėje, bet ir privačioje klinikoje, nes ligonių kasa kompensuoja diagnostinius tyrimus“, – pasakojo N. Čiakienė.

Jei valstybinėje gydymo įstaigoje yra susidariusios eilės ar vyksta dezinfekavimas, pacientas dėl įtariamo vėžio turėtų būti nukreipiamas ten, kur galėtų greičiau gauti paslaugą. Bet ne visada taip elgiamasi.

„Daug kas priklauso ne tik nuo situacijos, bet ir nuo vadinamojo žmogiškojo faktoriaus“, – pasakojo N.Čiakienė.

Privačių klinikų atstovai liko neišgirsti

Rekordinis mirtingumas Lietuvoje bado akis ir privačių klinikų specialistams.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius apgailestavo, kad nepavyko išvengti skaudžių klaidų – nuo kovo buvo šalyje stabdoma planinė pagalba, taip pat patikros programos, nevyko tyrimai, kurie yra svarbūs diagnozuoti ligas.

Daug nerimo ir nežinomybės sukėlė buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimai stabdyti planinių paslaugų teikimą. Vienu metu buvo prieinamos tik tos paslaugos, kurios būtinos išsaugoti gyvybę.

Kai kurie buvusio ministro sprendimai buvo nelogiški. Pavyzdžiui, kurį laiką privačioms laboratorijoms buvo uždrausta testuoti pacientus dėl koronaviruso – vien dėl to, kad jos nėra valstybinės. Nebuvo pasinaudota privačių laboratorijų pranašumu, nes jų tinklas apima visą šalį.

Lietuvoje per pirmąją karantino bangą privačių klinikų medicinos įranga buvo beveik nenaudojama.

„Tai buvo nedovanotina klaida, taikydami specialias apsaugos priemones galėjome atlikti daug tyrimų, susijusių su profilaktinėmis programomis, nes gyventojams tai nieko nekainuoja“, – apgailestavo L.Paškevičius.

Privačių medicinos įstaigų asociacija nekart kreipėsi į valdžios atstovus, prašydama nestabdyti per karantiną planinių paslaugų. Juk ligai įsisenėjus, reikės atlikti daugiau diagnostinių tyrimų ir brangiau mokėti už kompensuojamus vaistus.

Brangūs tyrimai yra susiję su e-sveikata, nes medicininių tyrimų vaizdiniai turėtų būti prieinami kiekvienam gydytojui, nesvarbu, kur gyvena jo pacientas.

Tačiau ši tema tapo galvos skausmas ne vienam politikui, užėmusiam sveikatos apsaugos ministro kėdę.

Lydėjo ne vienas skandalas

L.Paškevičius atkreipė dėmesį, kad e-sveikatos kūrimą nuo pirmųjų dienų lydėjo neskaidrūs procesai.

Pavyzdžiui, iš pradžių buvo diegiama Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema (NESS), kuriai valstybė skyrė daug pinigų, bet vėliau ji žlugo. Tada atsirado elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS).

„Ši sistema veikia, bet toks jausmas, kad trūksta šiuolaikinės vadybos. Ji nepakelia didelio informacinio srauto, ima šlubuoti, nes nėra patyrusių specialistų“, – pasakojo L.Paškevičius.

Kai vasarą dėl liūčių buvo aplieti Registrų centro rūsyje esantys serveriai, ši nelaimė parodė, kad e-sveikatos sistema turi būti kur kas labiau apsaugota nuo tokių nelaimių.

Buvo padaryta ir daugiau klaidų. Pavyzdžiui, elektroninių sistemų kūrimas Lietuvoje buvo decentralizuotas, praktiškai kiekviena didelė gydymo įstaiga kūrė savo informacinę sistemą nuo nulio. Bet šios atskiros sistemos nederėjo viena su kita, buvo sunku jas integruoti.

Nebuvo laiku atsižvelgta ir į medikų pasiūlymus, tai rodo, kad e-sveikatos vadyba neatitiko pacientų poreikių.

„Galime Lietuvoje turėti daug talentingų gydytojų, bet jei medicininiai tyrimai nebus susieta į vieną sistemą, šalyje nebus normalios šiuolaikinės sveikatos apsaugos“, – pripažino L.Paškevičius.

Valstybės kontrolės analizė atskleidė, kad šalyje šimtai tūkstančių tyrimų yra dubliuojami, pacientai iš vienos gydymo įstaigos yra siunčiami į kitą, nes norima kuo daugiau uždirbti iš Valstybinės ligonių kasos. Tai rodo, kad švaistomi milžiniški resursai.

L.Paškevičius viliasi, kad sureguliavus e-sveikatos sistemą, laimėtų ne tik valstybė, bet ir pacientai. Pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos tyrimai turi šalutinį poveikį, tai jonizuojanti spinduliuotė. Jeigu šių tyrimų nereikėtų kartoti, pacientams pavyktų išvengti žalos.

Prasta vadyba – rimta priežastis

Apie e-sveikatos trūkumus, susijusius su vadyba, yra nekart diskutavę taip pat Mykolo Romerio universiteto mokslininkai.

Jų tyrimai atskleidė, kad e-sveikatos sistema gali šlubuoti dėl profesionalų trūkumo, viešųjų ir privačių interesų pažeidimų, techninių sprendimų, netgi gydymo įstaigos administracijos nepasitikėjimo naujovėmis.

Bėda ta, kad Lietuvoje daug kas mėgsta kurti naujas strategijas, bet nesirūpina tuo, kas galėtų jas įgyvendinti gydymo įstaigose.

Manoma, Lietuvoje labiausiai trūksta nacionalinės institucijos, kuri būtų atsakinga už informacinių technologijų diegimą sveikatos apsaugos sistemoje.

Informacinių sistemų priežiūra taip pat kainuoja, tai gali sudaryti apie 2-5 proc. gydymo įstaigos biudžeto. Dėl šios priežasties visos įstaigos, ypač mažesnės, nori ir yra pajėgios tiek investuoti ir skirti laiko tam, nežinant, ar sistema bus tinkama

Norint Lietuvoje vystyti e-sveikatą, būtinas taip pat pasitikėjimas. Deja, kūrybingų specialistų niekinimas, įtarimai dėl korupcijos ir ikiteisminiai tyrimai taip pat lydėjo e-sveikatos sistemos diegimą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.