Mirčių nuo koronaviruso skandalas nedaro garbės Lietuvai: ekspertas karštligišką gelbėjimąsi lygina su klouno kelnėmis

Kilęs skandalas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) neapskaičiuotų daugiau nei 1000 mirčių, tai – pamoka, kad nereikia kišti nagų prie statistikos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas profesorius Romualdas Gurevičius pripažino, kad šis skandalas nedaro garbės Lietuvai.

VUL Santaros klinikos.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
 R.Gurevičius.
 R.Gurevičius.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Jan 8, 2021, 6:05 AM, atnaujinta Jan 8, 2021, 10:42 PM

Tačiau šis skandalas parodė, kad mirties liudijimai taip pat gali būti klaidingi ir juos būtina tikrinti. Nors Lietuvoje yra daug įstaigų, kurios fiksuoja gyventojų mirtis, bet tik Higienos instituto mirčių ir jų priežasčių registras turi teisę teikti duomenis Europos Sąjungos institucijai „Eurostat“.

– Ar pandemijos metu ši prievolė ir toliau tenka Higienos institutui? – paklausiau profesoriaus R.Gurevičiaus.

– Lietuvos gyventojų mirtys registruojamos nepriklausomai nuo to, ar yra pandemija, ar jos nėra. Niekas nieko nekeitė, kaip registravome, taip ir toliau registruojame mirtis. Vienintelis dalykas, kuris yra svarbus – kaip nustatyti pagrindinę mirties priežastį, jeigu žmogus sirgo COVID-19 infekcija. Iš pradžių buvo kilusi sumaištis, nes visiems, kurie sirgo COVID-19 infekcija ir numirė, buvo žymima mirties liudijime, kad jie mirė nuo šios ligos. Bet tai buvo nieko neišmanančių žmonių nurodymas. Juk būtina atskirti tuos atvejus, kai žmogus mirė su kovidu ir tuos atvejus, kai mirė nuo kovido.

Jeigu tokios atskirties nėra, visa mūsų mirčių statistika tampa nepalyginama su kitų Europos Sąjungos šalių duomenimis.

– Jei gydytojas mirties liudijime nurodo, kad mirties priežastis – sustojo širdis, ar toks įrašas yra teisingas?

– Negali to būti, nes visi žmonės miršta, kai sustoja širdis. Nebent XIX amžiuje taip galėjo rašyti klebonas, registravęs mirtis bažnytinėje knygoje. Dabar būtina nurodyti, kokia yra pagrindinė mirties priežastis – ar tai būtų išeminė širdies liga, vėžys, plaučių infekcija ar kitos ligos.

Higienos institutas yra rengęs gydytojams mokymus, kaip pildyti mirties liudijimą. Ar buvo įtarimų, kad mirties liudijimai yra klaidingai surašomi?

– Analizuoti išeminės širdies ligos kaip mirties priežasties pagrįstumą mus paskatino tai, kad Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas pirmauja Europos Sąjungoje. Mes nustatėme, kad daugiau nei 20 proc. visų mirties liudijimų, kuriuose nurodama išeminė širdies liga, iš tikrųjų nebuvo paminėta net paciento ligos istorijoje.

Imtis tokio projekto paragino kardiologas profesorius Aleksandras Laucevičius, jis apgailestavo, kad Lietuva investuoja daug lėšų į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą, bet nėra mirtingumo mažėjimo. Pradėjome svarstyti, kokios galėtų būti šio reiškinio priežastys. Atlikę tyrimą, nustatėme subjektyvų veiksnį, kuris net penktadaliu didino mirtingumą nuo širdies išeminės ligai, tai – blogai surašyti mirties liudijimai.

Apie šešis šimtus gydytojų mokėme nedaryti tokios klaidos. Taip pat pateikėme pavyzdžių, kaip reikėtų rašyti mirties liudijimą, jeigu miręs žmogus buvo užsikrėtęs koronavirusu.

Pavyzdžiui, dėl koronaviruso atsidūręs saviizoliacijoje žmogus ėjo per gatvę ir mirė dėl avarijoje patirtų sužalojimų. Remiantis ankstesnėmis taisyklėmis, kurių nepripažįsta nė viena Europos Sąjungos šalis, toks žmogus mirė nuo kovido.

Gavę tokį mirties liudijimą, mūsų specialistai skambindavo gydytojui ir prašydavo pataisyti mirties liudijimą, nes iš tikrųjų mirties priežastis yra politrauma. Tačiau pataisyti mirties liudijimą turi teisę tik gydytojas, kuris išrašė tokį dokumentą.

– Ar mirties liudijime gali būti įrašas, kad žmogus mirė nuo senatvės?

– Taip gali būti, jei nustatytas senatvinis išsekimas. Bet tai turi būti pagrįsta, pavyzdžiui, jei miršta šešiasdešimtetis, to niekas negali parašyti. Taip gydytojai galėjo rašyti nebent XX amžiaus viduryje, kai nebuvo galimybių nustatyti tikrosios mirties priežasties.

– Kaip manote, kodėl kilo skandalas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro? Kodėl nebuvo naudojamasi duomenimis Higienos instituto, kuris turi išskirtinę teisę tvarkyti mirčių ir jų priežasčių registrą?

– Esmė ta, kad mūsų registras yra stebėsenos registras, mūsų tikslas – patikima ir patikrinta mirčių statistiką. Prasidėjus pandemijai, sveikatos apsaugos ministerijai reikėjo operatyvinių duomenų. Todėl buvo pradėta skaičiuoti mirtis pagal kitus dokumentus ir pagal kitą tvarką. Tačiau elementari logika sako – iš skirtingų šaltinių surinkta statistika niekada nesutaps. Tokia karštligiškai renkama statistika yra kaip margos klouno kelnės.

– Ar mirčių atvejai nuo COVID-19 infekcijos Lietuvoje yra registruojami pagal tarptautinę praktiką, kurią taiko Higienos institutas, ar kitokiu būdu?

– Kitaip negali būti. Visus mirties atvejus turėsime patikrinti, jei kils įtarimų, bus paprašyta gydytojo pataisyti mirties liudijimą. Juk negalime siųsti į Europos Sąjungą nesutvarkytų duomenų, todėl nėra svarbu, kokius duomenis rinko Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo lapeliuose.

Kita vertus, nesuku galvos dėl kilusio skandalo, kad dalis mirčių buvo neapskaityta. Juk tai nepilni duomenys, jie negali būti lyginami su oficialiais duomenimis.

– Ar e-sveikata, kur mirties liudijimai yra automatiškai keliami, gali užlopyti operatyvumo spragą?

– Apie 98 proc. mirties liudijimų pas mus patenka per e-sveikatą. Tokie duomenys yra nesutvarkyti, neišskirtos mirties priežastys, į e-sveikatą patenka tai, ką parašė gydytojas. Yra nustatyta tam tikra tvarka, kada per elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPB IS) tie visi liudijimai patenka į mūsų rankas. Jau esame sutvarkę spalio duomenis apie mirtis Lietuvoje, o greitai skelbsime lapkričio duomenis. Tačiau norint suvaldyti koronaviruso infekciją, tokie duomenys daug kam gali atrodyti pavėluoti.

Kita vertus, mirties liudijimai taip pat vėluoja, tik lengvatikis gali manyti, kad mirus pacientui gydytojas viską mes ir pradės pildyti dokumentus. Tai yra iliuzija.

Gavę per ESPBI IS duomenis, mes juos gretiname su Registrų centro mirčių statistika. Bet mirčių statistikos tikslas – išsiaiškinti, kas jau mirė ir kam nereikia mokėti pensijos, kokie asmens kodai jau negalioja, bet niekam nerūpi, dėl ko mirė žmogus.

Jeigu kas mėnesį nebus tikrinami mirties liudijimai, manau, turėsime ne statistiką, o tik margas klouno kelnes.

Bet reikia suprasti, kad Higienos instituto mirčių ir jų priežasčių registras yra tik stebėsenos registras. Visame pasaulyje toks registras vėluoja, nes yra tikrinami duomenys.

– Gal tokį trūkumą gali pašalinti e-sveikatos duomenys?

– Kai buvo kuria ESPBI IS sistema, buvo aiškiai pasakyta, kad ši sistema leidžia pasiimti duomenis tiems, kas turi teisinį pagrindą. Tai – tik administracinė duomenų bazė, niekas netikrins duomenų tikslumo, nes nėra specialistų. ESPBI IS duomenys yra tinkami papildyti, sugretinti duomenis, mes tai darome kasdien, tvarkydami mirčių registrą.

– Ar randate tokių mirties liudijimų, kur mirtis nuo COVID-19 infekcijos yra klaidingai fiksuojama? Kaip tokiu atveju elgiatės?

– Dėl išeminės širdies ligos neatitikimo mums teko net penktadalį mirties liudijimų „išbrokuoti“. Nežinau, kaip bus su kovidine statistika, bet norint koduoti mirties priežastį, taip pat reikia žinių. Noriu nuraminti Lietuvos žmones, nes nė viena mirtis neprapuls, bus teisingai užkoduota, o duomenys apie mirtingumą nuo įvairių ligų ir nuo COVID-19 infekcijos bus laiku pateikti „Eurostat“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Kopenhagoje milžiniškas gaisras pasiglemžė istorinį pastatą