„Apžvelgiant epidemiologinę situaciją, labai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas išlieka aukštas, tačiau, žvelgiant į praėjusią savaitę, yra šiokių tokių pokyčių. Norėtųsi paminėti, kad mūsų sergamumo rodiklis ir kasdien nustatomų atvejų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs.
Paskutiniųjų dienų skaičiai yra šiek tiek mažesni, tačiau sergamumo rodiklis yra tik vienas iš rodiklių, kurį mes vertiname, kalbėdami apie epidemiologinę situaciją“, – aiškino vyriausioji Lietuvos epidemiologė.
Du rodikliai rodo pozityvius signalus
L.Ašoklienė įvardijo du rodiklius, kurie rodo, kad pandemijos situacija šalyje po truputį keičiasi į gera. Anot jos, prieš savaitę Lietuvoje sergamumo rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, siekė 1226. Pirmadienį šis rodiklis siekia 1005. Tačiau jis vis dar yra vienas didžiausių visoje Europoje.
Kitas rodiklis, pagal kurį šalies ekspertai vertina pandemijos situaciją Lietuvoje – teigiamų testų dalis nuo visų atliktų tyrimų. Ji šiuo metu sudaro 15 proc., kai prieš savaitę siekė 21 proc.
„Kalbant apie šių dviejų rodiklių pokytį, tai yra tas teigiamas pokytis, kurio mes laukėme. Tačiau tai yra tik pirmoji savaitė, kai matome šiuos teigiamus skaičius, todėl labai iš anksto džiūgauti nesinorėtų. Norėtųsi matyti šiek tiek ilgesnio laikotarpio tendencijas ir pastoviai mažėjančius skaičius, todėl situaciją kol kas reikėtų vertinti atsargiai.
Bet teigiamų signalų galime pastebėti“, – pasidžiaugė epidemiologė.
Situacija savivaldybėse skiriasi
Kartu L.Ašoklienė pažymėjo, kad pandeminė situacija Lietuvos savivaldybėse gerokai skiriasi.
„Norisi atkreipti dėmesį į netolygią situaciją savivaldybėse. Iš tiesų lyg ir turime sumažėjusį skaičių savivaldybių, kuriose sergamumas auga, bet tokių dar išlieka 13. Netgi įvertinus pagal pokytį ir pandemijos pagreitį, mes turime dar pakankamą plitimą Ignalinos, Akmenės, Biržų, Jurbarko savivaldybėse.
Taigi sakyti, kad visoje Lietuvoje sergamumas yra sumažėjęs ar yra teigiami poslinkiai, dar kol kas negalime. Reikia vertinti ir atskiras teritorijas“, – dėstė ji.
Apkrovimas ligoninėse nemažės?
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė skaičiavo, kad ligoninėse kol kas didelių pokyčių nėra. Jose šiuose metu gydoma daugiau kaip 2200 pacientų, iš jų beveik 1100 reikalingas gydymas deguonies terapija, 176 gydomi intensyvios terapijos skyriuose, todėl situacija išlieka įtempta. Nemažėja ir mirčių skaičiai.
„Kasdien registruojami 20–30 mirties atvejų, tai – pakankamai dideli skaičiai. Net keičiantis situacijai ir mažėjant segamumui, tiek mirčių statistika, tiek hospitalizacijos apimtys kol kas tikrai išsilaikys panašiame lygmenyje arba gali net ir svyruoti. Bet tikrai kol kas ligoninių apkrovimo mažėjimo artimiausią savaitę nereikėtų tikėtis“, – perspėjo ji.
Švelninti ribojimus dar anksti
L.Ašoklienė, kalbėdama apie karantino ribojimų atlaisvinimus, patikino, kad jie kol kas būtų pernelyg ankstyvūs. Kitų šalių praktika rodo, kad per greitai sušvelninus nurodymus situacija pablogėja akimirksniu.
Pasak jos, tokie pavyzdžiai fiksuojami Čekijoje ir Airijoje.
„Todėl reikėtų labai atsargiai vertinti bet kokius ribojimų atlaisvinimus. Ypatingai dabar, kai savaitgalį mes pamatėme besibūriuojančius asmenis gamtoje, parkuose ir prasidėjus diskusijoms dėl galimybės užsikrėsti lauke. Norėtųsi pabrėžti, kad ir būnant lauke rizika užsikrėsti išlieka“, – apibendrino epidemiologė.
koronavirusas-lietuvoje-naujasis-skiepu-skandalas-uzgoze-kova-su-covid-19-17845864/"="">koronavirusas-lietuvoje-naujasis-skiepu-skandalas-uzgoze-kova-su-covid-19-17845864/"" target="_blank">Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 775 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, pasveiko – 133. Iš viso Lietuvoje registruoti 160 tūkst. 446 šios infekcinės ligos atvejai, 92 tūkst. 608 asmenys pasveiko, 64 tūkst. 642 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2232 žmonės.
