Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 15 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 133 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 tūkst. 166 žmonės, 119 tūkst. 254 asmenys pasveiko, 53 tūkst. 232 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2664 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepytas 58 tūkst. 471 žmogus, abiem dozėmis – 8997 žmonės. Praėjusią parą paskiepytųjų nebuvo.
Praėjusią parą šalyje atlikti 3832 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 871 tūkst. 924.
Ligoninėse gydoma beveik 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 170 iš jų – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1690 COVID-19 pacientų, 170 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1100 pacientų, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 105 žmonėms.
Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 102 pacientai.
Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2235 lovos stacionare, dar 291 – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.
Iš 8384 gydytojų, kurių darbovietės teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingi yra 142, izoliacijoje – 48.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 603 gydytojai.
Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 420 iš 13 tūkst. 262 slaugytojų, izoliacijoje yra 74.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1084 slaugytojai.
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 60–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir keturi vyrai.
Daugiausia mirusiųjų – penki – priklausė 70–79 metų grupei.
Po keturis mirusiuosius priklausė 60–69 ir 80–89 metų grupėms, dar du žmonės mirė, kuriems buvo nuo 90 iki 99-erių.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.
Per praėjusią parą izoliuoti 892 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 73 294 asmenys.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 128 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Sekmadienį registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Šilutės rajone veikiančioje baldų gamybos įmonėje, taip pat Klaipėdos medienos apdirbimo, maisto pramonės, laivų remonto įmonėse, Kazlų Rūdoje veikiančioje medienos apdirbimo įmonėje, Marijampolės žemės ūkio bendrovėje, Kauno konditerijos gaminių įmonėje.
Tęsiasi ir protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“ – vakarykštę parą registruoti du nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Iš viso su protrūkiu, epidemiologų vertinimu, susiję keturi infekcijos atvejai.
Taip pat sekmadienį registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Telšiuose veikiančioje pakavimo įmonėje, Vilniaus baldų projektavimo, telekomunikacijų, maisto pramonės, viešojo transporto, siuvimo, komunalinių paslaugų įmonėse.
Be to, sekmadienį registruoti COVID-19 atvejai, siejami su protrūkiais Vilniaus Santaros klinikose, Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 108.
Per praėjusį savaitgalį Lietuvoje nustatyti 1774 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 48 žmonės. Iš viso savaitgalį ištirta beveik 15 tūkst. mėginių. COVID-19 vakcina Lietuvoje paskiepyta jau 58 tūkst. 39 žmonės, abiem dozėmis – 8997 žmonės. Vakcinavimo tempai sulėtėjo: pirmąja doze paskiepyti 253 žmonės, antrąja – 9.
Siūlo steigti konsorciumą COVID-19 genomo tyrimams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai siūlo steigti konsorciumą COVID-19 genomo tyrimams.
„Viruso genomo tyrimai – strateginis klausimas. Kalbame apie COVID-19 epidemiologinės situacijos diagnostiką ir prognozavimą. Jau laukti negalima“, – teigia LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis, dirbantis ir prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje.
Anot jo, ši problema Sveikatos ekspertų taryboje keliama šešias savaites. Siūloma, kad nuolatinę koronaviruso stebėseną šalyje galėtų vykdyti genomo tyrimus jau atlikusių institucijų konsorciumas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno klinikų, Santaros klinikų ir kt.
Mokslininkų teigimu, šiuo metu SARS-CoV-2 genomo tyrimai vyksta tik mokslininkų iniciatyva, nes nėra nei tokių tyrimų strategijos, nei jiems skirto finansavimo, nei procesų valdymo tvarkos. Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas baigtas, visi jo darbai atlikti.
Pasak LSMU prorektorės mokslui Vaivos Lesauskaitės, kalbant apie artimiausią COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimų ateitį Lietuvoje, daugiausia klausimų kelia tyrimų finansavimas ir visų procesų vadyba.
„Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus, turinčius šiai sričiai reikiamų kompetencijų ir patirties“, – teigiama LSMU pranešime.
V. Lesauskaitė priminė, kad koronavirusas atkeliavo iš gyvūnų, tad būtina tirti ir jų genomą.
„(...) svarbu nepamiršti ir gyvūnų koronaviruso genomo tyrimų – tai patvirtino užsikrėtimų proveržiai audinių ūkiuose. Gali atsirasti ir kitų užsikrėtusių gyvūnų – o LSMU galime skubiai atlikti jų genomo sekoskaitą, stebėti sergamumą, atlikti visus reikiamus tyrimus“, – tvirtino profesorė.
Fiksuoja nepageidaujamas reakcijas po skiepų
Iš viso nuo vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios gautos kelios dešimtys pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, pavieniai žmonės pranešė apie kelias dienas besilaikiusią aukštą temperatūrą, pykinimą.
Kaip BNS sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, daugiau tokių pranešimų pradėta gauti pradėjus vakcinaciją antrąja doze.
„Tendenciją matome, kad po to, kai prasidėjo vakcinavimas antrąja doze, mes gavome daugiau nepageidaujamų reakcijų pranešimų negu per tą patį laikotarpį po pirmosios vakcinacijos dozės“, – sakė ji.
Pasak VVKT atstovės, tendencija, kad nepageidaujamos reakcijos dažniau registruotos po antrosios dozės, pastebėta ir klinikinių tyrimų metu bei nurodyta „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos savybių aprašyme.
„Iš principo tai, kad taip bus, jau buvo numatyta klinikinių tyrimų metu ir tai yra tiesiai ir aiškiai įvardyta“, – sakė ji.
R. Pilvinienės teigimu, dauguma pranešimų buvo apie vietines nepageidaujamas reakcijas: rankos skausmą, limfmazgių padidėjimą toje pusėje, kurioje yra suleista vakcina, patinimą. Sisteminės reakcijos, tokios kaip karščiavimas, nėra vyraujančios.
Vis dėlto, pasak jos, buvo atvejų, kai žmonės pranešė apie aukštą, 38-39 laipsnių karščiavimą, smarkų galvos skausmą, vėmimą, tačiau jų pasitaikė vienetai.
„Buvo žmonės, kurie pranešė apie vėmimą, vienas pranešimas buvo, kad žmogus labai prastai jautėsi ir skaudėjo galvą, kreipėsi dėl to į priėmimo skyrių. Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo“, – sakė VVKT atstovė.
