Pirmasis rastas atvejis – Lietuvoje
Internetiniame tinklalapyje „Pango lineages“ galima pamatyti, kokios koronaviruso atmainos pasaulyje jau buvo aptiktos. Čia galima sužinoti, kur labiausiai paplitusi kiekviena viruso atmaina.
Šios sistemos duomenimis viena atmainų daugiausia kartų aptikta mūsų šalyje. Todėl ją galima vadinti „lietuviškąja“. Mokslininkams ji žinomą kaip B.1.1.280 pavadinimu.
Internetinėje svetainėje pateiktais duomenimis, iš viso yra patvirtinti 53 užsikrėtimo šia atmaina atvejai. Iš jų 42 yra fiksuoti Lietuvoje, 5 – Jungtinėje Karalystėje, 4. – Norvegijoje, 2 – Danijoje. Nurodoma, kad pirmą kartą atmaina buvo nustatyta praėjusių metų liepos 30-ąją.
Gausi, bet nedominuojanti
Nepaisant savo „krikšto vardo“ B.1.1.280 atmaina nėra dominuojanti Lietuvoje. „Sunku pasakyti ar ji yra plačiai paplitusi, nes mes matome, kad yra kita linija, kuri šiuo metu yra labiau dominuojanti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė viruso genomo tyrimus vykdantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantas Lukas Žemaitis.
Pasak jo „lietuviškoji“ atmaina gali sudaryti iki 30 proc., tačiau mokslininkas pridūrė, kad tikslių skaičių įvardinti neįmanoma. Visgi turimi duomenys neleidžia abejoti, kad šioji atmaina Lietuvoje sudaro nemažą dalį visų atvejų.
„Faktas, kad ji yra paplitusi, ir geriau paplitusi mūsų regione, nei kitur“, – sakė L.Žemaitis.
Jis taip ragino nesureikšminti Lietuvai priskirtos atmainos. „Tai įdomus faktas, kad yra tokia atmaina, bet reikia turėti omenyje, kad viruso atšakų yra per 300. Jų yra daug ir tai nėra kažkoks baubas, kurio reikėtų bijoti“, – ramino mokslininkas.
Kur buvo pradingusi atmaina?
Įdomu tai, kad didžioji dalis šios atmainos atvejų buvo aptikta dar vasarą. Pirmaisiais rudens mėnesiais ji tarsi išnyko, bet antroje lapkričio pusėje vėl „pasirodo“, vis imama nustatyti po vieną, ar kelis atvejus.
Tyrėjas pripažino, kad „juodąsias skyles“ galėjo lemti tyrimų masto dinamika. „Spalio mėnesį atlikome mažiau tyrimų. Atlikti tik 2 mėginiai iš šio mėnesio. Palyginimui rugpjūtį – 40 mėginių, rugsėjį – 25, lapkritį – 30, gruodį – 40“, – su darbo apimtimis supažindino L.Žemaitis.
Todėl, pasak jo, tendencijos iš tikrųjų išlieka panašios. Antai, gruodžio mėnesį pastebėtas stiprus ispaniškos koronaviruso atmainos padidėjimas.
Viruso „gimtinės“ klausimas
Paklaustas, ar viruso atmainos atsiradimo vieta tikrai galima laikyti Lietuvą, L.Žemaitis teigė negalintis to garantuoti, bet šiai dienai esami duomenys perša būtent tokią prielaidą.
„Reikia turėti omenyje, kad įvairios šalys sekoskaitą labai skirtingai vykdo. Pirmi šią atmainą nustatėme Lietuvoje, turime didelios šios linijos skaičius. Tai yra stiprūs argumentai kildinti ją iš Lietuvos.
Šiai dienai tiesiog nėra duomenų, kad ji būtų prasidėjusi kažkur kitur. Gali būti, kad atsiras daugiau duomenų, kitos šalys pradės intensyviau sekvenuoti ir mes pamatysime, kad ta linija prasidėjo anksčiau kažkur kitur“, – paaiškino LSMU doktorantas.
Kodėl „lietuviška“ atmaina neprigijo kitose šalyse?
Mokslininko įsitikinimu, „lietuviškoji“ viruso atmaina „eksportuota“ nebuvo dėl pandemijos akivaizdoje sustojusių kelionių. „Manau, kad viruso išplatinimas po kitas šalis vienareišmiškai yra labai tiesiogiai susijęs su turizmu ir migracija tarp šalių.
Lietuvoje dominuojanti linija yra siejama konkrečiai su turizmu, o ne su kažkokiomis skvarbesnėmis viruso savybėmis“, – sakė L.Žemaitis ir pridūrė, kad tai, kokia atmaina įsigalėjo šalyje nulėmė vasarą atgimęs turizmas į Ispaniją.
Tai, kad konkreti viruso atmaina platinama kelionių būdų, pasak mokslininko, puikiai iliustruoja ir „lietuviškosios“ atmainos geografija. Juntinė Karalystė, Norvegija ir Danija – ne paslaptis, kad šiose šalyse gyvena nemažai lietuvių.
L.Žemaičio teigimu, jeigu „lietuviškoji“ atmaina būtų bent panašiai užkrečiamumu neprilygsta „britiškajai“. „Mes tuomet matytume ne kelis izoliuotus atvejus, kurie nėra išplitę tose užsienio šalyse, matytume tikrai didesnius skaičius“, – sakė LSMU doktorantas.
Nauji užmojai
Vyriausybė penktadienį pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) organizuoti ir koordinuoti koronaviruso genomo sekos tyrimą, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.
„Ekspertų nuomone, tokia stebėsena mums padėtų geriau suprasti koronaviruso atmainas, o gauta informacija leistų Vyriausybei priimti reikalingus ir informuotus pandemijos valdymo sprendimus“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, šis procesas apims mėginių surinkimą iš laboratorijų ir pristatymą į sekoskaitos tyrimus atliekančias laboratorijas. „Ir galų gale turėsime tam tikrą rezultatą, ši sekoskaita būtų vykdoma, kol tęsis epidemija“, – teigė ministras.
