Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius tikino, kad tokią absurdišką tvarką reikia kuo greičiau keisti ir remtis kitų Europos šalių pavyzdžiu, kur skiepijimas jau tapo rutina.
Vien Vilniuje ketinama paskiepyti nuo koronaviruso apie 100 tūkstančių pensinio amžiaus gyventojų. Iki šiol nėra aišku, kokios gydymo įstaigos galėtų atlikti tokį milžinišką darbą, kaip ir kokiomis priemonėmis pacientai bus informuojami apie skiepijimą.
– Ar privačios gydymo įstaigos bus įtrauktos į skiepijimą?
– Kiekviena savivaldybė svarsto įvairias galimybes, kaip vyks skiepijimas nuo koronaviruso. Vilniaus savivaldybė pritarė, kad nuo vasario 22-osios privačios gydymo įstaigos taip pat galėtų prisidėti prie šio darbo. Tačiau yra griežti saugumo reikalavimai, nedidelės šeimos gydytojo klinikos iki šiol jų neatitinka, pavyzdžiui, skiepijimo patalpoje vienam pacientui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip dešimt kvadratinių metrų.
I. Šimonytė pasakė, kas keisis nuo pirmadienio: švelnina ribojimus, bet turi du prašymus
Taip pat turi būti atskirti pacientų srautai, todėl reikalingas atskiras įėjimas, kad visi norintys pasiskiepyti nesipainiotų su kitais pacientais. Šie reikalavimai yra susiję su pacientų saugumu, bet kartais jie atrodo pertekliniai.
– Ko labiausiai trūksta, kad skiepijimas Lietuvoje vyktų sklandžiau?
– Įsivaizduokite, atėjo žmogus pasiskiepyti, vadinasi, jis jau pareiškė norą gautą tam tikrą paslaugą, o jam dar reikia pasirašyti sutikimą. Jis taip pat turi pasirašyti, kad buvo informuotas apie galimą vakcinos šalutinį poveikį, dar vieną parašą turi padėti, kad dėl to neturės jokių pretenzijų gydymo įstaigai.
Vieno mano kolegos pavyzdys parodė, kad reikia padėti net aštuonis parašus. Juk užtektų vieno parašo, manau, tai būtų sutikimo forma, kurioje turėtų būti nurodytas galimas šalutinis poveikis ir komplikacijos dėl vakcinavimo. Jeigu vakciną kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, daugiau nereikia parašų.
Kita vertus, jeigu ateis toks laikas, kai atsiras komercinių vakcinų nuo koronaviruso tokiu atveju, reikėtų paciento parašo, kad sutinka susimokėti.
Manau, suraityti vieną parašą po trimis sakiniais būtų kur kas paprasčiau, tai būtų aiškiau ne tik pacientui, bet medicinos personalui, kuris dabar priverstas tikrinti, ar visi popieriai tvarkingi.
– Kaip bus informuojami pensininkai apie skiepijimą? Ar medikai dirbs kaip telefonistės?
– Dar nėra aišku, galbūt bus siunčiama informacija elektroniniu paštu, kuris būna nurodytas paciento ligos istorijoje. Galbūt bus naudojamos SMS žinutės, o gal bus paprasčiau paskambinti telefonu senyvo amžiaus žmonėms ir pakviesti juos skiepytis.
– Danijoje ir kitose šalyse pensinio amžiaus žmonės iš anksto registruojasi, naudodamiesi e-sveikata. Kokios informacinės technologijos galės padėti medikams atrinkti pacientus?
– Šiuo metu yra svarstomos įvairios galimybės. Kol skiepijimo apimtis nėra didelė, sąrašus sudarinėja pačios gydymo įstaigos. Tai nėra gerai, nes gydytojai yra apkraunami papildomu darbu. Bet šiuo metu veikianti e-sveikata leidžia registruotis pacientui į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, turbūt reikėtų ją pertvarkyti, nes vakcinų logistika yra sudėtinga.
Galbūt reikėtų šiek tiek kietesnės rankos, didesnio planavimo ir aiškumo. Tarkim, skiepijimui pasirenkamos kelios gydymo įstaigos, o ne visos šalies poliklinikos.
Reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamas grupes, tai gali būti judėjimo negalią turintys pacientai, kurie negali savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą. Taip pat reikėtų pagalvoti apie dializuojamus ligonius, galbūt verta juos skiepyti dializės centruose. Manau, skiepijimo tvarka privalo turėti išimčių.
Bėda ta, kad iki šiol visuomenei labai trūksta informacijos apie vakcinas, kas jas gamina, kokie galimi šalutiniai poveikiai. Manau, tai turėtų būti sukurtas oficialus tinklalapis.
– Ar būtina iš anksto nustatyti skiepijimo terminus?
– Būna ir taip, kad stringa vakcinų tiekimo grafikas, todėl reikėtų nustatyti skiepijimo datas. Pavyzdžiui, likus savaitei iki skiepijimo pacientas būtų informuojamas, kur ir kada jam atvykti. Tai būtina padaryti, kad žmogus galėtų planuoti savo gyvenimą.
Manau, reiktų sukurti tokią skiepijimo sistemą, kur būti ne tik centralizuota, bet ir lanksti.
Tokiu atveju būtų įmanoma padaryti skerspjūvį ir nustatyti, kokia dalis gyventojų yra paskiepyta nuo koronaviruso, tai turi žinoti visuomenė, ji žinoti kokiu greičiu vyksta vakcinacija.
– Kodėl prieš skiepijimą būtina atlikti antikūnų testą?
– Manau, tai yra svarbu. Jei koronavirusu užsikrėtęs žmogus pasveiko ir gerai jaučiasi, jo organizme natūraliai susidarė imunitetas, tai rodo antikūnai.
Tokį žmogų paskiepiję veltui iššvaistytume vakciną, o ji yra kur kas brangesnė nei antikūnų testas. Kadangi skiepų poreikis yra didelis, yra svarbu taupyti kiekvieną dozę.
– Yra svarstoma, kad vasario pabaigoje kasdien bus skiepijama po 10 tūkstančių žmonių. Tai didelis krūvis gydymo įstaigoms. Kur dar galėtų būti skiepijami žmonės?
– Manau, viskas priklausys nuo to, kiek ir kokių vakcinų bus atgabenta į Lietuvą. Jei skiepijimas taps srautinis, o tai gali atsitikti, pavyzdžiui, liepą, galima būti galvoti ir apie skiepijimų punktus. Vienas privačių medicinos klinikų tinklas, turintis daug padalinių šalyje, jau pasiūlė savo galimybes, o tai reiškia, kad galėtų prie šio darbo prisidėti dar 300 taškų.
Susiję straipsniai
Manau, galėtų būti įsteigtas ir koks nors vienas didelis skiepijimo centras, pavyzdžiui, kad ir Vilniuje esanti „Siemens“ (dabar „Avia Solutions Group“ – red. pastaba) arena. Pertvarkius šios arenos erdvę ir paskelbus aiškų skiepijimo grafiką, manau, pavyktų per dieną paskiepyti labai daug žmonių.
– Kaip prie skiepijimo galėtų prisidėti darbdaviai?
– Sveikatos apsaugos ministerija įteisino testavimą dėl koronaviruso darbo vietoje. Tai taip pat galėtų pagreitinti skiepijimo procesą, pavyzdžiui, pakvietus medikus į biurus, įmones ar fabrikus, būtų galima atlikti ne tik testą dėl koronaviruso, bet ir dėl antikūnų, o tai padėtų greičiau nustatyti grupes žmonių, kuriuos galima skiepyti.