Per antradienį mirė dar 10 pacientų. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 3200 aukų.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 247 atvejus.
Per praėjusią parą pasveiko 590 asmenų. Nuo COVID-19 jau pasveiko 181 230 žmonių.
Per antradienį pirmąją COVID-19 vakcina paskiepyti 7054 žmonės
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 132 888 žmonės.
Antrąja per antradienį paskiepyti 1105 žmonės.
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 69 845.
Lietuvoje jau panaudotos 202 733 vakcinos.
Per praėjusią parą ištirti 7802 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 2 059 580 ėminiai.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 893 COVID-19 pacientai, 88 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 821 ligoniui, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 85 žmonės.
Dėl koronaviruso šiuo metu nedirba 17 gydytojų ir 59 slaugytojai, izoliacijoje jų yra atitinkamai 9 ir 22.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 195 tūkst. 481 žmogus.
Per praėjusią parą izoliuoti 1218 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 53 815 asmenų.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 120. Atkreiptinas dėmesys, kad šie asmenys epidemiologinės diagnostikos metu įvardija įvairias vietas, t. y. parduotuves, degalines, plovyklas, kur lankėsi, tačiau nurodo, jog kontakto laikas trumpas, o kitų asmenų užsikrėtimo atvejai tose vietose nėra registruoti.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Vakarykštę parą Tauragės rajone įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose fiksuotas naujas koronavirusinės infekcijos protrūkis. Iš viso patvirtinti devyni COVID-19 ligos atvejai, visi asmenys yra šių namų gyventojai. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Dar vienas naujas protrūkis vakar registruotas Panevėžio rajono Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur COVID-19 liga patvirtinta trims pacientams. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Nauji protrūkiai antradienį registruoti Marijampolės lopšelyje-darželyje „Šaltinėlis“, kur nustatyti du COVID-19 ligos atvejai, taip pat – Kauno menų darželyje „Etiudas“, kur taip pat patvirtinti du užsikrėtimo atvejai.
Taip pat nauji protrūkiai registruoti Vilniaus lopšelyje-darželyje „Vėtrungė“ – su protrūkiu iš viso siejama 11 koronavirusinės infekcijos atvejų, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Beržynėlis“ – su protrūkiu iš viso siejami devyni COVID-19 ligos atvejai.
Dar vienas naujas protrūkis vakarykštę parą patvirtintas Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose (Šv. Stepono g. 35). Epidemiologų vertinimu, nustatyti du susiję infekcijos atvejai.
Antradienį naujas protrūkis patvirtintas ir laivų remonto įmonėje Klaipėdoje, kur registruoti du susiję koronavirusinės infekcijos atvejai.
Dar vienas naujas COVID-19 protrūkis registruotas buhalterinių paslaugų įmonėje Kaune – koronavirusas patvirtintas dviem darbuotojams.
Tuo metu, Joniškio rajone vakarykštę parą naujas COVID-19 židinys fiksuotas žemės ūkio bendrovėje. Iš viso su protrūkiu siejami keturi koronavirusinės infekcijos atvejai.
Taip pat tęsiasi protrūkiai medienos apdirbimo įmonėje Švenčionių rajone, pieno pramonės įmonėje Marijampolėje, popieriaus ir jo gaminių gamybos įmonėje Klaipėdoje, siuvimo įmonėje Kaune, baldų gamybos įmonėje Panevėžyje, gyvulininkystės įmonėje Biržų rajone, siuvimo įmonėje Alytuje.
Be to, vakar registruoti COVID-19 ligos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Valstybinės mokesčių inspekcijos Švenčionių skyriuje, Marijampolės lopšelyje-darželyje „Rasa“, Marijampolės socialinės pagalbos centre laikinuosiuose nakvynės namuose, Marijampolės savivaldybės sporto centro „Sūduva“ jaunimo krepšinio komandoje, Biržų rajono policijos komisariate, Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 86.
Taip pat NVSC informuoja, jog Vilniaus departamento specialistai vakar lankėsi duonos pramonės įmonėje Vilniuje, kur, nors infekcijos protrūkis neregistruotas, nuo metų pradžios fiksuota 14 pavienių infekcijos atvejų, ir teikė rekomendacijas, siekiant užtikrinti tinkamą infekcijos prevenciją. Taip pat NVSC Vilniaus departamento specialistai vakar vyko į Vilniaus mieste veikiantį kompleksinių paslaugų centrą, kur teiktos rekomendacijos dėl infekcijos valdymo priemonių (protrūkis neregistruotas, fiksuojami nesusiję COVID-19 ligos atvejai).
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Ekspertų verdiktas dėl kaukių
Sveikatos ekspertų taryba siūlo Vyriausybei leisti dėvėti tik medicinines kaukes bei respiratorius bei švelninti jų dėvėjimo lauke sąlygas.
„Mes, peržvelgę naujausią mokslinę literatūrą, rekomendacijas, taip pat įvertinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, manome, kad būtų galima peržiūrėti kaukių reglamentavimą Lietuvoje. (...) Siūlome tiesiog palikti formuluotę, kad kaukės turėtų būti dėvimos atvirose erdvėse tik tada, kai šalia, dviejų metrų atstumu, yra kitų asmenų“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Tai turėtų būti netaikoma šeimos nariams, giminaičiams, vaikams ir pan. Jeigu mes manome, kad nepavyksta išlaikyti dviejų metrų atstumo atviroje erdvėje, tada būtų naudojamos kaukės“, – pridūrė jis.
Ekspertas mano kad ši priemonė būtų pakankama, siekiant išvengti koronaviruso protrūkių.
Jis taip pat informavo, kad Ekspertų taryba siūlys Vyriausybei uždrausti nemedicininių kaukių dėvėjimą. M. Stankūno teigimu, ekspertų taryba siūlo, kad tai būtų nurodymas, o ne rekomendacija.
Kas turi kalbėti apie vakcinų naudą
Apie skiepijimosi nuo COVID-19 naudą gyventojai nori girdėti ne iš politikų, o iš specialistų, sako sveikatos apsaugos ministras.
„Mūsų inicijuotas tyrimas parodė, kad politikams geriau į šitą procesą nesikišti. Tai reiškia, kad politikams kalbant apie vakcinos naudą tikrai mums rezultato nepadės pasiekti“, – antradienį per diskusiją, skirtą vakcinacijos nuo COVID-19 procesui ir komunikacijai apie tai, sakė Arūnas Dulkys.
„Žmonės nori, kad apsispręsti (skiepytis ar ne – BNS) jiems turi padėti gydytojai, specialistai, apskritai medikai, ir taip pat labai svarbus elementas yra šeimos gydytojas. Šeimos gydytojo pozicija yra labai svarbi žinutė bandant apsispręsti“, – tvirtino ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad vakcinacijos kampanija turi būti susijusi ne tik su informacijos sklaida, bet ir vakcinacijos nauda pačiam asmeniui.
Prezidentas skiepytųsi ir „AstraZeneca“
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiruošęs pasiskiepyti bet kuria Lietuvoje naudojama vakcina, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, G. Nausėda sutiktų būti vakcinuotas ir „AstraZeneca“ skiepais, dėl kurių viešojoje erdvėje kyla nemažai diskusijų.
„Prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti vos tik tam bus galimybė. Prezidentas taip pat yra pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri šiuo metu yra naudojama Lietuvoje, įskaitant ir „AstraZeneca“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Viešojoje erdvėje esama diskusijų dėl „AstraZeneca“ skiepų efektyvumo ir dėl šalutinių vakcinų poveikio.
Nuramino dėl britiškos vakcinos
Nepageidaujamos reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną beveik nesiskiria nuo kitų vakcinų sukeliamų reakcijų, BNS sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
„Kaip ir kitos vakcinos, „AstraZeneca“ sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius. Tai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas“, – aiškino Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.
Anot jos, pagrindinis skirtumas tarp šiuo metu naudojamų vakcinų, jog reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną dažniau pastebimos po pirmos dozės, o reakcijos į „Moderna“ bei „BioNTech“-„Pfizer“ vakcinas – po antros dozės.
„Reakcijos po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės yra lengvesnės ir retesnės. Tą tikimės pamatyti ateity, kai prasidės vakcinavimas antrąja doze, bet tai jau buvo patvirtinta klinikiniais tyrimais“, – sakė ji.
Klausimų dėl britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ skiepų kilo po to, kai Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leidusi naudoti šią vakciną atkreipė dėmesį, jog kol kas nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.
Susirgo po skiepo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi situaciją dėl naujo COVID-19 židinio Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“, kur pastaruoju metu nustatyta 19 naujų koronaviruso atvejų.
NVSC atstovė spaudai Justina Petravičienė informavo BNS, kad specialistai ketina nuvykti į pačius slaugos namus.
„Specialistai vyks į šį židinį. Kai turime didesnį protrūkį, tai – įprasta praktika, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – teigė J. Petravičienė.
NVSC pirmadienį pranešė, kad atliekant profilaktinį testavimą šiame naujame protrūkyje 18 atvejų nustatyta pacientams ir vienas darbuotojui.
Trakų rajono merė Edita Rudelienė sako, kad dauguma susirgusių „Addere“ gyventojų nebuvo paskiepyti nuo koronaviruso.
Pasak merės, trys susirgę buvo paskiepyti dviem dozėmis, tačiau PGR tyrimas buvo teigiamas.
„Iš tų 19 trys buvo dviem dozėmis paskiepyti, o kiti ne“, – BNS teigė Trakų rajono merė.
Jos teigimu, dauguma susirgusiųjų nebuvo paskiepyta, nes „tuo metu, kai vyko skiepijimo procedūra, tų žmonių pas juos dar nebuvo“.
Lrytas.lt primena, kad COVID-19 vakcina veikti pradeda ne iškart. Visuomet būtina ir antroji vakcinos dozė. Imunitetas išsivysto per ilgesnį laiką. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.
SAM primena, jog remiantis vakcinos klinikinių tyrimų rezultatais bei bendraisiais imunologijos principais, specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik po pilnos skiepijimo schemos atlikimo ir praėjus ne mažiau kaip savaitei po antros vakcinos dozės.
