Dėl vakcinos poveikio Lietuvoje skundžiasi maždaug 1 iš 200 (0,5 proc.) Pranešimų per vasarį padidėjo, nes praėjusio mėnesio pradžioje besiskundžiančiųjų dalis siekė 0,3 proc.
Vasarį skundų skaičius išaugo
Dėl „Pfizer“ vakcinos iš viso gauti 729 pranešimai, dėl „Moderna“ skiepo – 61, „AstraZeneca“ – 401.
G.Andrulionis atskleidė, kad dėl „AstraZeneca“ vakcino poveikio skundžiasi didesnė dalis paskiepytųjų. Apie įtariamą reakciją į šią vakciną praneša 12,9 iš 1000 paskiepytų asmenų. Dėl „Pfizer“ ir „Moderna“ atitinkamai 3,8 ir 4,9.
Vien per vasario mėnesį pateikta buvo 890 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
868 vasarį pateikti pranešimai klasifikuoti, kaip lengvi ar vidutinio sunkumo ir tik 22 kaip sunkūs.
Dėl vakcinos poveikio skundėsi įvairaus amžiaus žmonės nuo 19 m. iki 87 m.
Dažniausiai pranešama apie karščiavimą, galvos, raumenų skausmus, pykinimą.
Paskiepyto senjoro mirtis
„Deja, bet turime ir mirčių registruotų vakcinuotų žmonių grupėje. Šiai dienai turime 2 registruotas mirtis“, – sakė G.Andrulionis ir patikino, kad nei vienas mirties atvejis nėra siejamas su vakcinacija.
„Tai yra senyvo amžiaus asmenų, pažeidžiamos grupės, mirtys, bet su vakcinacija tai nesusiję“, – pridūrė jis.
Pranešimas apie antrąją paciento mirtį gautas pirmadienį, kovo 1 dieną, bet mirtis jį ištiko savaitgalį arba penktadienio popietę.
„Tai buvo staigi mirtis pacientui, kuris prieš tris paras buvo vakcinuotas „AstraZeneca“ vakcina. Tai yra žmogus iš regiono. Berods iš Priekulės (Klaipėdos raj. – aut pastaba)“, – papasakojo VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Anot jos, šį asmenį ištiko staigi kardialinė mirtis. Specialistė dėmesį atkreipė į tai, kad mirusysis buvo 86 metų amžiaus, turėjo lėtinių kvėpavimo, širdies organų veiklos ligų. „Tai tikrai nebuvo sveikas, darbingas ir aktyvų gyvenimą gyvenantis žmogus“, – teigė R.Pilvinienė.
Gera žinia dėl „AstraZeneca“ vakcinos
R.Pilvinienė pabrėžė, kad nei vienoje iš trijų Lietuvoje naudojamų vakcinų COVID-19 viruso nėra, todėl skiepas negali sukelti koronavirusinės infekcijos.
„Todėl visi atvejai ligos, kurie pasireikš po vakcinos antrosios dozės ir tinkamo laiko per kurį turi susidaryti imunitetas, tai yra tiesiog ligos atvejis, kuris gali parodyti imuniteto nesusidarymą ar vakcinos neveiksmingumą, bet negali būti eskaluojama idėja, kad galima susirgti nuo vakcinacijos“, – paaiškino R.Pilvinienė.
Ji pabrėžė, kad visų trijų vakcinų nepageidaujamos reakcijos yra labai panašios.
Skirtumas tas, kad „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinos pagal jų aprašymą dažniau sukelia nepageidaujamą reakciją po antrosios dozės, o „AstraZenecos“ atveju priešingai – po pirmosios.
„Tikėtina, kad po antrosios „AstraZeneca“ tų visų sutrikimų dėl kurių dabar skundžiamasi, nebus arba jie bus lengvesni. Kaip matome iš pranešimų turinio, kai kuriuos žmones nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios taip aktyviai, išgasdino (…) šioks toks įsibauginimas dėl tų reakcijų yra.
Bet vadovaujantis vaistinių preparatų informaciniais dokumentais, kuriais mes pasitikime, vis tik turėtume tikėti, kad po antros dozės tų reakcijų bus mažiau ir jos bus lengvesnės“, – dėstė R.Pilvinienė.
Specialistė pastebėjo, kad didelė dėl vakcinos besiskundžiančių asmenų dalis pastebima darbingo amžiaus, jaunesnių žmonių grupėse. Tai ji siejo su didesniu socialiniu aktyvumu, kompiuteriniu raštingumu, vakcinų specifika.
„Galbūt jiems dažniau pasireiškia tos reakcijos. Tai nurodyta preparatų charakteristikų santraukoje. Visų trijų vakcinų gebėjimas sukelti tas įprastines nepageidaujamas reakcijas, kurios rodo, kad mūsų organizmas į vakciną reaguoja, yra didesnis jaunesniems žmonėms“, – paaiškino R.Pilvinienė.
Ar ažiotažas dėl „AstraZeneca“ poveikio pagrįstas?
Paklausta, ar negali būti taip, kad lietuviai perdeda dėl „AstraZeneca“ vakcinos šalutinio poveikio R.Pilvinienė pastebėjo, kad skiepijami medikai geriau nei eiliniai piliečiai gebėjo įvertinti jiems pasireiškiančias reakcijas.
„Vakcinacijos pražioje kilęs ažiotažas, toks labai aktyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose, kaip pacientai patys įvardijo, sunkius nepageidaujamus poveikius. Galbūt yra toks reiškinys, kaip įsisbaiminimas, kitoks vertinimas tų patiriamų nepageidaujamų reakcijų.
Medikai, manau, pranešinėjo tikrai tada, kai jiems tai atrodė svarbu ir nekėlė tokio didelio ažiotažo dėl to, kad jie patiria tas reakcijas“, sakė specialistė ir pridūrė, kad kategoriškai paaiškinti visuomenėje kilusios reakcijos priežasčių negali.
Anot jos, tikrasis paveikslas turėtų pasimatyti tik po kelių mėnesių, kai lietuviai bus skiepijami antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. „Manau, kad turėtų išsilyginti šiek tiek tie skaičiai“, – spėjo R.Pilvinienė.
VVKT specialistės tikinimu pranešimų dėl „AstraZeneca“ vakcinos srautas, palyginti su pirmosiomis skiepijimo ja savaitėmis, jau „šiek tiek slopsta“.
Praėjusios savaitės pabaigoje VVKT pranešė, kad po vakcinacijos buvo fiksuotas mirties atvejis. Mirė 77 metų amžiaus asmuo, mirtis su vakcina nesiejama. Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną
VVKT viršininkas Gytis Andrulionis tuomet pabrėžė, kad gydymo įstaiga mirties atvejo su vakcina nesusiejo, VVKT pagrindo tuo abejoti neturi.
„Bet kadangi ta mirtis įvyko iš karto po vakcinavimo, kelių minučių bėgyje, mes jaučiame būtinybę apie tai pranešti, kad nekiltų jokių spekuliacijų“, – spaudos konferencijos metu paaiškino VVKT vadovas.
Lrytas.lt primena, kad COVID-19 vakcina veikti pradeda ne iškart. Visuomet būtina ir antroji vakcinos dozė. Imunitetas išsivysto per ilgesnį laiką. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.
SAM primena, jog remiantis vakcinos klinikinių tyrimų rezultatais bei bendraisiais imunologijos principais, specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik po pilnos skiepijimo schemos atlikimo ir praėjus ne mažiau kaip savaitei po antros vakcinos dozės.
