Paaiškėjo, kiek lietuvių planuoja skiepytis nuo COVID-19: gali kilti rimtų problemų

36 proc. lietuvių sako, kad tikrai skiepysis nuo COVID-19, 23 proc. greičiausiai skiepysis, rodo „NielsenIQ Baltics“ paskelbto tyrimo rezultatai.

Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Mar 8, 2021, 10:28 AM, atnaujinta Mar 8, 2021, 6:40 PM

„Jeigu mes turėtume pakankamai vakcinos, būtumę paskiepiję visus norinčius, tai šiandien būtume priartėję prie reikiamo procento populiacijos, kuri galėtų užtikrinti koronaviruso suvaldymą, bet kalbėti apie kažkokį kolektyvinį imunitetą dar neįmanoma, nes turime 26 proc. apklaustųjų, kurie nesutiktų skiepytis“, – pirmadienio rytą sakė „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė.

Kolektyviniam imunitetui pasiekti reikia, kad imunitetą įgytų 90 proc. žmonių, epidemijai suvaldyti pakaktų 60-70 proc. Savo ruožtu skiepytis planuoja apie 58 proc. Lietuvos gyventojų

Tiesa, tik maždaug 13 proc. sako, kad yra tvirtai apsisprendę nesiskiepyti, todėl specialistės tikinimu, visa komunikacija turėtų būti nukreipta į tuos žmones, kurie dar nėra apsisprendę, „nes juos yra lengviau patraukti ir pakeisti jų nuomone, nei atversti 26 proc. netikinčių".

Skiepytis nori ir persirgę

Tyrimas rodo, kad skiepytis žmones labiausiai skatina neigiama patirtis. Į vakcins nespjauna tie žmonės, kurie jau susidūrė su koronavirusu, turėjo skaudžios patirties, kai virusu susirgo jiems artimi žmonės. „Jie dažniau pasisako už skiepus nei tie žmonės, kurie sako, kad apskritai nepažįsta nei vieno, kuris susirgo koronavirusu“, – atskleidė A.Ivanauskienė.

Ją nustebino didelis procentas norinčių skiepytis tarp tų, kurie liga jau persirgo. Po infekcijos įgytas imunitetas dažno nepriverčia manyti, kad vakcina jam jau nebus reikalinga.

„Panašu, kad ta ligos patirtis buvo nelabai maloni ir net persirgę žmonės nori skiepytis“, – konstatavo A.Ivanauskienė.

13 proc. apklaustųjų vasario pabaigoje teigė patys persirgę koronavirusu. Lygiai tiek pat sakė nepažįstantys nieko, kas sirgo šia liga. Likusieji vienaip ar kitaip su liga susidūrė.

Latvijoje ir Estijoje virusu persirgusiųjų mažiau, nei Lietuvoje.

Šiose šalyse bendras noras skiepytis taip pat mažesnis, nei Lietuvoje. Pasak specialistės, vien dėl to galima spręsti, kad artimas kontaktas su liga yra labiausiai skiepytis įtikinantis veiksnys.

Nenorą skiepytis lydi mažesnės pajamos ir žemesnis išsilavinimas?

A.Ivanauskienės teigimu, skiepytis atsisakančio žmogaus portretas – nuo 25-44 metų asmuo, gyvenantis didesniame namų ūkyje, kuriame yra tiek mažamečių, tiek vyresnių vaikų. Toks žmogus identifikuojamas kaip turintis žemesnį išsilavinimą, gaunantis mažesnes pajamas.

„Dažniau tai gali būti žmogus, dirbantis prekybos, paslaugų sferoje arba fizinį darbą. Taip pat dažniau čia pasitaiko bedarbių arba namų šeimininkių. Tokių žmonių pažiūros yra konservatyvios, jie mažiau linkę priimti naujoves ir rečiau susidūrę su koronaviruso sukelta liga artimoje aplinkoje“, – nurodė A.Ivanauskienė.

Ar skiriamės nuo latvių ir estų?

Ar skiepytis nenorinčių lietuvių portretas skiriasi nuo latvių ir estų? A.Ivanauskienė tvirtino, kad iš esmės skeptikų pažiūros, išsilavinimas ir pan. yra panašūs, skiriasi tik amžius.

„Iš tikrųjų tai skiriasi labai mažai. Aš tų duomenų nepateikiau tam, kad nesikartočiau. Portretai tikrai labai panašūs. Jeigu žiūrėtume į pasiskirstymo hierarchiją, patys procentai gali skirtis, bet vienas esminis skirtumas yra amžius.

Jeigu mes žiūrėtume į skeptikus, nenorinčius skiepytis Latvijoje ir Estijoje, jie yra maždaug dešimtmečiu jaunesni – žmonės nuo 20-35 metų, kai Lietuvoje šerdis nenorinčių skiepytis – 25-44 metų. O šiaip didelio skirtumo nėra, panašu, kad nusistatymo panašumas yra didžiulis tarp Baltijos šalių gyventojų“, – apibendrino ji.

Dėl pandemijos labiausiai nerimauja latviai

Šiuo metu didžiausias nerimas dėl COVID-19 jaučiamas Latvijoje. Čia esantys susirūpinę dėl pandemijos teigė 91 proc. gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 88 ir 86 proc.

Lietuvoje didžiausias panikos lygis fiksuotas praėjusių metų balandį – tuomet net 24 proc. lietuvių sakė labai stipriai susirūpinę dėl viruso. A.Ivanauskienė pastebėjo, kad antrojo karantino metu stipriai nerimaujančių nebuvo tiek daug, nepaisant itin prastos epidemiologinės situacijos.

„Panašu, kad žmonės tiesiog priprato, pavargo ir jų atsakymai tapo mažiau diferencijuoti“, – sakė A.Ivanauskienė.

Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 1600 gyventojų, apklausos dalyviai pasirinkti reprezentaciniu principu.

Tyrimo respondentų amžius – 16-64 metų.

Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą nepaskiepytas nė vienas žmogus, antrąja doze – vienas asmuo. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 210 tūkst. 179 žmonės, abiem dozėmis – 85 tūkst. 815 asmenų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.