Praėjusią parą šalyje atlikta 6814 molekulinių (PGR) ir 1052 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 237,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 procentus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 900 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 189 070 žmonių, deklaruota – 144 851 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 6629 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 848.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3341 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6725 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 7585 žmonės, antra – 901 žmogus. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 218 156 žmonės, abiem dozėmis – 86 819 asmenų.
NVSC: COVID-19 plinta ugdymo įstaigose, įmonėse, ir toliau registruojami nauji židiniai
COVID-19 plinta ugdymo įstaigose, įmonėse, taip pat ir toliau registruojami nauji židiniai, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Per praėjusią parą patvirtinti du nauji atvejai, susiję su protrūkiu sporto ir turizmo reikmenų gamyba užsiimančioje įmonėje Alytaus apskrityje. Iš viso nustatyti keturi susirgimai.
Toliau protrūkiai tęsiasi Šiaulių sporto gimnazijoje (iš viso – 16 atvejų), Klaipėdos regos ugdymo centre (aštuoni atvejai), Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“ (12 atvejų), Klaipėdoje veikiančioje plastiko dirbinių gamybos įmonėje (14 atvejų), Marijampolės apskrityje įsikūrusioje medienos ir jos gaminių įmonėje (penki atvejai), transporto paslaugas teikiančioje įmonėje (šeši atvejai).
Naujas COVID-19 protrūkis patvirtintas Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre – susirgo darbuotojas ir ugdytinis.
Taip pat naujas židinys fiksuotas Kupiškyje veikiančioje degalinėje, kur susirgo trys darbuotojai.
Dar vienas naujas protrūkis nustatytas Kaune įsikūrusioje vamzdynų, vandentiekių ir nuotekų valymo įmonėje. Patvirtinti trys susiję COVID-19 ligos atvejai.
Per praėjusį savaitgalį naujas protrūkis nustatytas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“. Čia koronavirusinė infekcija patvirtinta dviem darbuotojams ir ugdytiniui.
Su protrūkiais šeimose siejama 14 susirgimų, 18 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Per praėjusią parą izoliuoti 1055 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant iš užsienio grįžusiuosius ir tuos žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 61 730 asmenų.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem iš jų buvo nuo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių, dar vienam – nuo 90 iki 99-erių.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3341 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6725 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1,2 tūkst. žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Medikai sunerimę: trūksta žinių apie skiepus – visas krūvis tenka šeimos gydytojams
Ligoninėse šiuo metu gydomi 789 COVID-19 pacientai, iš jų 96 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 789 COVID-19 pacientai, 96 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 743 ligoniams, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 61 žmogus.
Ekspertai sunerimę. Norinčių skiepytis nuo COVID-19 Lietuvoje daug, bet kolektyviniam imunitetui įgyti vakcinos šalininkų dar nepakanka. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ir buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis pagrūmoja pasigendantys komunikacijos, lietuviams paprasčiausiai trūksta informacijos apie skiepus.
Kiek lietuvių norėtų skiepytis?
Daugiau nei pusė gyventojų skiepytųsi nuo COVID-19, rodo rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ atliktas tyrimas.
Pasak bendrovės, 36 proc. apklaustųjų nurodė, jog tikrai skiepsis, 23 proc. – jog greičiau skiepysis. Beveik 26 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad tikrai nesiskiepys ar greičiau nesiskiepys, dar 16 proc. teigė, jog dar neapsisprendė.
Apklausos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdytos vasario 5-16 dienomis internetu, kiekvienoje šalyje apklausta po 1,6 tūkst. 16-64 metų amžiaus gyventojų. Tyrimas atliktas internetu, vadovaujantis reprezentatyvumo kriterijais pagal gyventojų amžių, lytį, gyvenvietės tipą.
„NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė spaudos konferencijoje pirmadienį tvirtino, kad gyventojus skiepytis labiausiai skatina neigiama patirtis, kai jų artimoje aplinkoje buvo sergančiųjų koronavirusu.
Tarp nurodžiusių, jog jie nori skiepytis, dažnesnė dalis gyventojų buvo 45-64 metų, iš mažesnių namų ūkių, kur yra du šeimos nariai, didesnių pajamų bei aukštesnio išsilavinimo, taip pat jie buvo artimiau susidūrę su COVID-19.
Anot jos, skiepų skeptikų grupėje dažniau buvo paslaugų, prekybos sektoriaus darbuotojų,fizinio darbo atstovų, bedarbių ar namų šeimininkių. Asmenys dažniau reiškė konservatyvesnes pažiūras, nurodė, jog yra mažiau imlūs naujovėms, taip pat dažniau nepažinojo žmonių, kurie sirgo COVID-19 infekcija.
Užstrigęs pasiūlymas
Vyriausybei pirmadienio rytą nepavyko sutarti dėl įstatymo pataisų, kuriomis būtų reglamentuojamas privalomas ištyrimas dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip koronavirusinė infekcija.
„Šitą klausimą mes atidedame iki geresnių laikų ir pereiname prie kitų darbotvarkės klausimų“, – pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
Diskusijų sukėlė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, jog asmenims, įtariamiems, kad serga, turėjusiems sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojams būtų taikomas būtinasis ištyrimas, jei jie atsisako arba vengia ištyrimo ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai.
Šiai nuostatai paprieštaravo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Paaiškinkite, ką jūs turite galvoje, sakydami žodį „priverstinis“, nes tai yra be žmogaus sutikimo. Čia nėra kažkokio konstitucinio prieštaravimo? Aš suprantu, jeigu yra privaloma – žmogus negali grįžti į darbą, jis negali dirbti, įmonė negali atsidaryti – tai yra privalomybė, aš tą visiškai suprantu“, – kalbėjo ministras, pabrėžęs, jog balsuos prieš tokį siūlymą.
Didelė siunta
Lietuvą pasiekė dvyliktoji ir iki šiol didžiausia gamintojo „BioNTech ir Pfizer“ vakcinų nuo COVID-19 siunta, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Ją sudaro 31 tūkst. 590 vakcinos dozių.
Jas jau pirmadienį planuojama imti vežti į vakcinacijos centrus savivaldybėse.
Anot SAM, Lietuvoje tęsiasi asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.
Mažėjant vyresnių nei 80 metų gyventojų aktyvumui skiepytis, savivaldybėse pereinama prie kitų amžiaus grupių skiepijimo – 75-79 metų amžiaus, 70-74 metų ir 65-69 metų amžiaus grupių asmenų.
Susiję straipsniai
Nesilaiko taisyklių
Pasieniečiai praėjusią savaitę patikrino per 2,9 tūkst. iš Lenkijos į Lietuvą vykusių asmenų, beveik pusė jų nebuvo iš anksto užpildę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) anketų, pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, praėjusią savaitę patikrinti 2916 asmenų, identifikuota 1363 (46 proc.) asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų, jog iš anksto užpildė anketą – vadinamųjų QR kodų.
Iš viso nuo vasario 17 dienos, kai atnaujinta kontrolė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, patikrinta 9828 asmenų, iš jų QR kodų neturėjo 5426 vykstantieji, jie anketas užpildė kontrolės vietose.