„Tikrai kol kas šitame etape kažkokio persvarstymo nesame numatę, nes, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tikrai pakankamai sklandžiai vyksta tos pačios „AstraZeneca“ skiepijimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį žurnalistams sakė A. Dulkys.
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė sustabdžiusi skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, gavusi informacijos iš Austrijos institucijų.
Pati Austrija šią savaitę laikinai sustabdė skiepijimą ABV5300 serijos „AstraZeneca“ vakcinų siunta po to, kai viena 49-erių moteris dėl kraujo krešėjimo sutrikimų mirė, o kitai 35 metų moteriai išsivystė plaučių embolija. Dėl šių reakcijų atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti priežastinį ryšį.
Dėl šalutinių reakcijų po skiepo iš sustabdytos vakcinos serijos Lietuvoje gauta keliolika pranešimų
Anot ministerijos, vasario 11 dieną į Lietuvą buvo pristatyta 9,6 tūkst. šios serijos vakcinų, šiuo metu nepanaudotų liko 1932.
ABV5300 serijos vakcinos buvo pristatytos į 17 Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu šios serijos „AstraZeneca“ vakcinos vartojimą yra laikinai sustabdžiusios kai kurios ES šalys, tarp jų yra ir kaimyninės Estija bei Latvija.
Sausio viduryje trumpam vakcinacijos procesas jau buvo sustabdytas dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimo, kai SAM buvo informuota apie galimai pažeistą šalčio grandinę transportavimo metu.
Gavus oficialų patvirtinimą iš „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje dėl galimo tolimesnio vakcinos naudojimo, vakcinacijos procesas atnaujintas.
A. Dulkys teigia negalintis pasakyti, kokią įtaką vakcinų perskirstymas turėtų Lietuvai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia negalintis pasakyti, kokią įtaką Europos Komisijai (EK) Baltijos šalių siūlomas vakcinų perskirstymo mechanizmas turėtų Lietuvai.
„Ne, mes čia tiesiog trys Baltijos ministrai iškėlėm tokį pasiūlymą, kad galėtų būti toks mechanizmas. Ar toks mechanizmas bus sukurtas, ar atsiras galinčių juo naudotis, būtų kitas klausimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Dulkys, paklaustas apie tokio mechanizmo įtaką vakcinų tiekimui Lietuvoje.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai trečiadienį kreipėsi į EK, ragindami sukurti skaidrų laikiną vakcinų perskirstymo mechanizmą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Baltijos šalių ministrai siūlo sukurti ypatingų aplinkybių mechanizmą, kuris galėtų pateisinti proporcingo paskirstymo išimtis ir laikinai paskatinti pristatymą toms valstybėms narėms, kurioms to reikia skubiausiai.
Tai, anot ministrų, turėtų būti daroma, remiantis „aiškiais ir skaidriais kriterijais, tokiais kaip vakcinų prieinamumas, vakcinacijos lygis, atvejų dažnis, mirtingumas ir naujų mutacijų paplitimas“.
Pasak A. Dulkio, tokio mechanizmo poreikis pastebėtas, kai dalis ES šalių, tarp jų ir Lietuva, nusprendė Austrijai, Čekijai ir Slovakijai laikinai paskolinti dalį vakcinų.
„Atkreipėme EK dėmesį, kad neturim tam skaidraus ir aiškaus mechanizmo“, – kalbėjo jis.
Baltijos šalių ministrai taip pat siūlo, kad vienoje iš ES valstybių narių kaupiantis nepanaudotų vakcinų pertekliui, jis galėtų būtų perskirstytas kitoms šalims, kurios šį procesą vykdo greičiau.
Susiję straipsniai
„Mūsų interesas vakcinuoti kuo greičiau, kuo daugiau vakcinų panaudoti pirmą, antrą, trečią ketvirtį“, – sakė A. Dulkys.
Anot jo, tokiu atveju iš kitų šalių perimtą kiekį Lietuva bei kitos valstybės joms galėtų kompensuoti vėlesniu laiku, pavyzdžiui, ketvirtą ketvirtį.
A. Dulkys tikisi, kad toks kreipimasis turėtų paskatinti platesnes diskusijas ES lygiu.
„Pripažinkime, yra tam tikras logikos trūkumas visame vakcinų skirstymo koordinaciniame mechanizme“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) yra patvirtinusi trijų gamintojų vakcinas nuo COVID-19: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
Jų siuntos ES narėms skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių.