Praėjusią parą šalyje atliktas 5356 molekuliniai (PGR) ir 177 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 222,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 proc.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 205 tūkst. 385 žmonės.
Skandalas Klaipėdoje: senolis COVID-19 testo laukė tris paras, poliklinika ginasi – tokių eilių nėra
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 191 tūkst. 277 asmenys, deklaruota – 147 tūkst. 262 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 6739 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 754.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3396 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6861 mirtis.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 1020 žmonės, antra – 710 žmonės. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 253 tūkst. 563 žmonės, abiem dozėmis – 98 tūkst. 924 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 40-89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Trims mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, po vieną mirtį fiksuota 40-49 metų, 50-59 metų ir 80-89 metų amžiaus grupėse. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3396 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6861 mirtis.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1218 žmonių – priklausė 80-89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse gydomi 833 COVID-19 pacientai, iš jų 85 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 833 COVID-19 pacientai, 85 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 708 ligoniams, 58 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 62 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 205 tūkst. 385 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst. 754 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 6739 asmenys.
„AstraZeneca“ paskelbė apie sumažėsiantį vakcinų į ES tiekimą
Anglų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ šeštadienį paskelbė apie sumažėsiantį į Europos Sąjungą (ES) planuotų pristatyti vakcinos nuo COVID-19 dozių kiekį dėl gamybos problemų ir eksporto apribojimų.
„AstraZeneca“ nusivylusi turėdama pranešti apie planuojamų vakcinos nuo COVID-19 siuntų į Europos Sąjungą (ES) sumažėjimą, nepaisant nepailstamo darbo padidinti pasiūlą“, – sakoma kompanijos pranešime.
Bendrovė anksčiau buvo įspėjusi dėl trukdžių tiekiant vakcinas blokui dėl „mažesnio nei tikėtasi gamybos našumo“.
„AstraZeneca“ tikėjosi kompensuotį dalį trūkstamų vakcinų per savo pasaulinį tiekimo tinklą. Taip bendrovė vylėsi gauti pusę blokui antrą ketvirtį pažadėtų pristatyti vakcinų ir 10 mln. dozių pirmą ketvirtį.
„Deja, eksporto apribojimai sumažins siuntas pirmą ketvirtį ir veikiausiai paveiks pristatymą antrą ketvirtį“, – teigė bendrovė.
„AstraZeneca“ vakcinų tiekimą ES pradėjo vasarį ir toliau sieks blokui per pirmą šių metų pusmetį pristatyti 100 mln. vakcinos dozių, iš kurių 30 mln. planuoja pristatyti pirmą ketvirtį.
Daug spaudimo patirianti kompanija teigė „bendradarbiaujanti su Europos Komisija ir šalimis narėmis, siekiant išspręsti tiekimo problemas“.
Bendrovė „išlieka įsitikinusi, kad našumas ES tiekimo grandinėje toliau gerės ir padės apsaugoti milijonus europiečių nuo viruso“.
Kitą savaitę - vėl pokyčiai
Vyriausybė iki kovo 31 dienos imtinai yra pratęsusi karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.
Vyriausybė yra leidusi asmenų judėjimą tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.
Ateinantį pirmadienį žadama peržiūrėti judėjimo tarp savivaldybių tvarką.
Susiję straipsniai
Nuo vasario 25 d. leista nedėvėti burną dengiančių apsaugos priemonių atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Leista atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms, leidžiami susibūrimai iki 5 žmonių, atnaujintos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leista organizuoti vairavimo mokymus ir egzaminus.
Nuo ateinančio pirmadienio karantino sąlygos dar švelnėja. Vyriausybė nutarė leisti atverti didžiąsias parduotuves su įėjimais iš lauko, uždarose erdvėse esančias kai kurias kultūros įstaigas, tačiau ribojant lankytojų skaičių. Taip pat leista dar 25-iose savivaldybėse atnaujinti pradinukų mokymą, taikant COVID-19 kaupinių testavimo metodą.