Tačiau jos visai šalia. Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje jau nustatyta daugiau nei 200 PAR atmainos atvejų. 144 atvejai nustatyti Vokietijoje, kelios dešimtys ir lietuvių emigrantų pamėgtoje Norvegijoje. Vienas atvejis nustatytas ir Lietuvos kaimynystėje – Lenkijoje.
„Braziliškoji“ koronaviruso atmaina nėra taip plačiai paplitusi Europoje. Jos židiniu tapo Italija. Čia nustatyta virš 100 atvejų. Bent po kelis atvejus aptikta daugumoje Vidurio ir Vakarų Europos valstybių.
Epidemiologai baiminasi, kad šios labiau užkrečiamos atmainos gali būti atsparesnės vakcinų poveikiui. Ar yra pagrindo nerimauti?
JAV epidemiologai: COVID-19 mutacijos gali sukelti ketvirtą bangą
Nereikėtų pamiršti, kad visi virusai plisdami mutuoja, šito išvengti neįmamnoma. Tai natūralus procesas, kurio metu virusas bando pagerinti savo išgyvenimo sąlygas.
Tiesa, dažniausiai pokkyčiai būna visai nereikšmingi. Kartais gali netgi pakenkti paties viruso plitimo galimybėms. Tačiau kartais mutacijos gali virusą paversti grėsminga jėga. Nėra daug duomenų apie tai, kad labiau užkrečiamos atmainos sukeltų sunkesnes ligos formas.
Štai Vokietijos Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris praėjusią savaitę pareiškė, kad „britiškoji“ viruso atmaina yra pavojingesnė visoms amžiaus grupėms.
Lrytas.lt jau anksčiau rašė, kad „britiškoji“ viruso atmaina gali būti net 64 proc. labiau mirtina.
Keletas šios viruso atmainos tyrimų taip pat rodo, kad jis gali būti susijęs su 30% didesne mirties rizika. Tačiau mokslininkai sutaria, kad šiam teiginiui pagrįsti būtini išsamesni tyrinėjimai.
Specialistai primena, kad pandemijos metu įprastomis tapusios atsargumo priemonės – rankų plovimas, atstumo nuo kitų žmonių laikymasis ir apsauginių veido kaukių dėvėjimas vis tiek padės išvengti net ir labiau užkrečiamų infekcijos formų. Svarbu būti ypač budriems.
Kas vyksta su virusu?
JK, Pietų Afrikos ir Brazilijos variantai yra labiau užkrečiami. Kodėl?
Visi jie pakeitė savo smaigalio baltymą – viruso dalį, kuri prisijungia prie žmogaus ląstelių. Todėl atrodo, kad jie geba lengviau prisitvirti prie ląstelių ir jas užkrėsti.
Ekspertai mano, kad „britiškoji“ atmaina atsirado rugsėjį ir gali būti iki 70 proc. labiau užkrečiama. Naujausias Anglijos visuomenės sveikatos tyrimas skelbia, kiek mažesnius skaičius: 30–50 proc.
PAR atmaina pastebėta spalį ir turi daugiau potencialiai svarbių smaigo baltymų pokyčių. Ekspertai neseniai nustatė kelis „britiškosios“ atmainos atvejus, kurie taip pat yra susiję su pokyčiais.
Mokslininkus labiausiai neramina vadinamoji E484K mutacija, kuri gali padėti virusui išvengti imuninės sistemos gynėjų, antikūnų, kurie remiantis ankstesnės infekcijos ar vakcinos patirtimi padeda pasipriešinti virusui, sumažina užsikrėtimo riziką arba bent užtikrina, kad susergama lengvesne ligos forma.
Mokslininkų teigimu, iš Brazilijos atkeliavusi atmaina atsirado dar liepos mėnesį ir taip pat turi grėsmingą E484K mutaciją.
Ar vakcinos vis tiek veiks?
Dabartinės vakcinos buvo sukurtos remiantis ankstesnėmis koronaviruso mutacijomis, tačiau mokslininkai mano, kad jos vis tiek turėtų veikti. Deja, gali būti, kad ne taip gerai.
Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad „braziliškoji“ atmaina gali būti atspari antikūnams, todėl ankstesne koronaviruso atmaina prasirgęs žmogus negali būti toks ramus, kad neužsikrės šia mutacija.
Susiję straipsniai
Pirminiai „Pfizer“ vakcinos laboratorinių tyrimų rezultatai rodo, kad nuo naujų viruso mutacijų ji apsaugo, tačiau jos veiksmingumas krenta.
Atrodo, kad Europoje ketvirtadienį patvirtinta „Johnson & Johnson“ bei vis dar tiriama Novavax vakcina taip pat veiksmingai saugo nuo labiau užkrečiamų viruso atmainų.
„AstraZeneca“ vakcinos tyrimų duomenys rodo, kad ji taip pat gerai apsaugo nuo naujojo „britiškosios“ viruso mutacijos. Tiesa, suteikia mažesnę apsaugą nuo užsikrėtimo PAR mutacija, bet vis tiek turėtų apsaugoti nuo sunkios ligos ir hospitalizacijos.
Ankstyvi „Moderna“ rezultatai rodo, kad ši vakcina yra veiksminga prieš PAR mutaciją, nors imuninis atsakas gali būti ne toks stiprus ar ilgalaikis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Virusas toliau plinta, o vykstant naujiems užsikrėtimams ateityje gali atsirasti dar daugiau pavojingų mutacijų.
Net ir blogiausiu atveju vakcinos gali būti patobulintos. Tam prireiktų vos kelių savaičių ar mėnesių, sako ekspertai.
Vakcinos nuo gripo koreguojamos kiekvienais metais, siekiant atsižvelgti į bet kokius cirkuliuojančių gripo virusų pokyčius. Manoma, kad skiepų nuo COVID-19 gamyba turėtų būti vykdoma taip pat lanksčiai.
Parengta pagal BBC ir Pangolines