Visuomenininkas stebėjo, kaip veikia vienintelis uostamiestyje patikros punktas po atviru dangumi, su savo išvadomis supažindino sveikatos apsaugos įstaigų vadovus. Pastarieji problemų neįžvelgia – aiškina, kad testavimo procesas iš esmės vyksta sklandžiai, jokių eilių nėra.
Testų tenka laukti tris dienas?
M.Andrijanovas atkreipė dėmesį į kovo 8-14 dienų laikotarpį: „Jeigu tikėti viešai skelbiamais duomenimis, galimus ligos simptomus kovo 10-ąją pajutęs žmogus koranaviruso testą galės atlikti tik kovo 13-ąją. Ar tai normalu – tikrinti pacientą ketvirtą dieną po kreipimosi?
„Tikrindami vieno klaipėdiečio skundą dvi dienas stebėjome, kaip dirba punktas, raštu ir žodžiu reguliariai tikrinome laisvų vietų galimybę. Filmuoti vaizdo įrašai nuteikia liūdnai – mobilus punktas veikia toli gražu ne visu pajėgumu“, – sako visuomenininkas.
Analizuodamas viešus registravimo ir testavimo duomenis M.Andrijanovas pastebėjo, jog Vilniuje tomis pačiomis dienomis mobiliuosiuose patikros punktuose yra apie pusė tūkstančio laisvų vietų.
„Sostinėje jokių problemų, o kitur laisvų vietų trūksta. Nejaugi tik Lietuvos pajūryje – baisus pandemijos protrūkis, kad visos vietos rezervuotos net tris dienas į priekį?“, – dirbtinai kuriamą koronaviruso tyrimų deficitą įtaria „Fondo VEIK“ įkūrėjas.
Privatininkai tikrina greičiau
Visuomenininkams atrodo, kad testavimo sistema uostamiestyje stringa dėl nesureguliuotų darbo grafikų: „Mobilus patikros punktas čia veikia – nuo 8 iki 16 val, o Vilniuje – nuo 6 iki 21val. 15 min. Štai ir visa paslaptis, kodėl žmonės testų turi laukti kelias dienas“.
Antradienio popietę Klaipėdoje artimiausia laisva vieta testams registruotų asmenų eilėje, pasak M.Andrijanovo, numatyta tik penktadienį. Apskaitos sistema fiksavo, kad Vilniuje registruotiems žmonėms trečiadienį skirtos 44, o ketvirtadienį – 376 laisvos vietos.
„Ką daryti pensininkams: kantriai laukti, tikėtis stebuklo arba testuotis privačioje klinikoje? Dažnas renkasi antrąjį variantą – iš savo menkos pensijos sumoka medikams 79 eurus už tyrimą. Paklojus dar 10 eurų, atsakymo sulaukia ne per parą, o per 6-8 valandas“, – aiškino M.Andrijanovas.
Klaipėdietis protestuoja prie tokį, jo nuomone, žmonių skurdinimą: „Kiek šimtų tūkstančių eurų per pandemiją galima uždirbti iš senolių? Susijaudinę dėl savo gyvybės žmonės nepasirengę laukti, kol mobilus patikros punktas jiems atsivers – sutinka su viskuo“.
Punkto pralaidumas nepatenkina
Jeigu tikėti tvarkaraščiais, kad praėjusią Klaipėdos patikros punkte laisvų vietų iš tikrųjų nebuvo, automobiliai su žmonėmis, M.Andrijanovo skaičiavimais, „Švyturio“ arenos link turėjo riedėti be perstojo – po vieną kas šešias minutes.
„Trečiajam pagal dydį Lietuvos miestui 10 automobilių per valandą arba 80 per dieną – menkas pralaidumas“, – tvirtina testavimo procedūrų stebėtojai.
Prie patikros punkto šalia „Švyturio“ arenoje pasirodęs M.Andrijanovas matė, jog tą dieną automobilių eilė judėjo daug greičiau – per šešias minutes pravažiavo ne vienas. Per pirmąsias darbo minutes patikrinti penkių automobilių keleiviai arba jų vairuotojai.
„Neregistruotų žmonių netestuoja – medikai negali identifikuoti asmenų, kuriems nepriskirtas unikalus brūkšninis kodas. Nepaisant to, per pirmąją darbo valandą į punkto teritoriją vietoj 10 automobilių įvažiavo dvigubai daugiau.
Kodėl jie atvyko – paslaptis. Kalbama, kad medikai iš mobilių patikros punktų skambinėja žmonėms, siūlo atvykti ir testuotis, kada jie to pageidauja“, – aptarnavimo tvarką dėstė M.Andrijanovas.
Bando išjudinti valdininkus
Kito patikros punkto Klaipėdoje nėra, nors M.Andrijanovas girdėjo, kad toks buvo registruotas. Žmonės pranešė, kad vienas iš autobusų, jau anksčiau pritaikytas testavimui, šiemet net nebuvo išvažiavęs į gatves.
„Kiek žmonių nusispjovė ir būriais nuskubėjo tikrintis į privačias klinikas. O jos veikiausiai be galo patenkintos ir dėkingos medikams ir valdantiesiems už dirbtinai kuriamą koronaviruso tyrimų deficitą.
Ir tai vyksta nepaisant to, kad valdžia šaukte šaukia apie visuotinio gyventojų testavimo svarbą, tai esą yra vienintelis būdas suvaldyti pandemiją“, – aitrių kritikos pipirų ir Klaipėdos savivaldybei žeria M.Andrijanovas.
Pilietiškai nusiteikęs vyriškis savo tyrimų išvadas siuntė uostamiesčio savivaldybės administracijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovams.
Interesas – kokybiška paslauga
Visuomeninio fondo „VEIK“ sumanytojas tikino nesiekiantis medikų ir valdininkų kalti prie kryžiaus, kabinėtis dėl smulkmenų, moralizuoti ar priekaištauti dėl prasto darbo organizavimo.
„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į neefektyvią vienintelio mobilaus koronaviruso patikros punkto veiklą. Tikimės produktyvaus, nebiurokratinio ir greito atsakymo“, – teigia Klaipėdos Betmenu tituluojamas M.Andrijanovas.
Klaipėdietis netgi pagyrė prie „Švyturio“ arenos dirbančius medikus už humaniškumą, pastebėjęs, kaip jie ryte be jokių kalbų aptarnavo vieną į patikros punktą pėsčiomis atėjusį vyresnio amžiaus žmogų.
„Tačiau tai byloja ir apie ydingą tvarką – tikrinami tik automobiliais atvykę žmonės. Jiems draudžiama praverti langus, išlipti. Taip kovodami su pandemija šaudome patys sau į kojas“, – piktinosi uostamiesčio Betmenas.
Gyventojų skundų negirdėjo
NVSC Klaipėdos departamento direktorių Raimundą Grigaliūną nustebino visuomenininkų nerimas dėl neva dirbtinai kuriamų problemų atliekant koronaviruso testus uostamiestyje.
„Iš kur tokie duomenys apie eiles? Pandemijos paūmėjimo būta pernai pavasarį, paskui ji aprimo. Naujas šuolis fiksuotas lapkritį ir gruodį, tada ir buvo atidarytas antrasis mobilus patikros punktas“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.
Dabar padėtis, pasak R.Grigaliūno, pagerėjusi: „Kasdien registruojama iki trisdešimties norinčiųjų pasitikrinti. Signalų, kad klaipėdiečiai kankinasi laukdami, kada jiems bus atlikti koronaviruso testai, negirdėjau. Tokie patys mobilūs patikros punktai veikia Kretingoje, Gargžduose“.
Anksčiau būta problemų izoliuojant keltais iš Vokietijos ir Švedijos, reisiniais lėktuvais į Palangą atvykusius keleivius. Klaipėdos uoste veikė patikros punktas, kur patekdavo kiekvienas įtartinai karščiuojantis keleivis.
Pasirengę spartinti apsukas
Neseniai Centriniame Klaipėdos terminale atidarytas privatus greitojo testavimo punktas. Keltų keleiviai daabar prieš reisus gali pasitikrinti savo sveikatą, gauti reikiamą pažymą, jeigu nespėjo to padaryti anksčau.
Iš užsienio šalių keltais į Klaipėdą atplaukę keleiviai irgi privalo turėti pažymas apie neigiamą testą.
„Taip užtikrinama veiksmingesnė kovos su pandemija kontrolė. Kai kurie keleiviai dar įsigudrina atvykti į Lietuvą be testų. Teko nukreipti patikrai kelis į Palangą be pažymų atskridusius žmones“, – sakė R.Grigaliūnass.
Už mobilaus patikros punkto prie „Švyturio“ arenos veiklą atsakinga Klaipėdos poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė irgi stebėjosi visuomenininkų išvadomis.
„Eilių niekas dirbtinai neaugina, patikros punktas dirba, kaip numatyta. Kol kas netikslinga atidaryti dar vieną. Jeigu prireiktų daugiau testų, galime išplėsti punkte budinčių medikų brigadas“, – tvirtino L.Venckienė.
Medikė pažymėjo, jog Vilniaus ir Klaipėdos negalima lyginti: „Sostinėje testuojamų pacientų skaičius yra didesnis, nes ten – daugiau gyventojų, veikia dešimt poliklinikų, o uostamiestyje jų tik kelios“.
Ginasi nuo sąmokslo teorijų
Elektroniniame portale (esveikata.lt), kur registruojami visi pageidaujantys atlikti koronaviruso testus Lietuvos gyventojai, nurodoma, kad šiuo metu Klaipėdoje yra du šimtai laisvo laiko vietų.
„Pacientai ir patys gali nurodyti, kada nori atvykti. Jeigu matome, kad tvarkaraštyje yra laisvų tarpų, patys skambiname, derinamės. Racionaliai naudojant darbo laiką ir pajėgas, be reikalo lauke nešaldomi ir žmonės, ir punkte budintys medikai.
Mobiliuose patikros punktuose medikams darbo tikrai užtenka. Nepamirškime, kad jie nėra atleisti nuo savo tiesioginių pareigų sveikatos apsaugos įstaigose – visur privalome suspėti“, – pasakojo L.Venckienė.
Kalbas, jog testavimo procedūros stabdomos dirbtinai, formuojama privačių klinikų veiklai finansiškai naudinga pasipelnimo terpė, ji vertina kaip dar vieną pandemijos sąmyšio pagimdytą sąmokslo teoriją.
Įvertino aktyvistų pastangas
Ligos simptomus pajutusiems žmonėms L.Venckienė pataria pirmiausiai kreiptis į šeimos gydytojus: „Jie pasakys, kaip elgtis, kada ir kur važiuoti – į mobilius patikros punktus, privačias klinikas ar ligonines. Jeigu reikės, iš karto nukreips ten, kur atliekami tyrimai, teikiama pagalba“.
Sužinojusi, kad Klaipėdos Betmenas jau suka ratus ir virš mobilių koronaviruso patikros punktų, L.Venckienė tik nusišypsojo: „Jam viskas įdomu. Tikiuosi, kad visuomenininkai ne tik iš šono stebės, ką veikia medikai, bet ir patys stos kovą su pandemija, jeigu mums prireiktų savanorių pagalbos“.
Poliklinikos vadovė patikino, kad klaipėdiečiai patikros testams registruojmi be jokių problemų, vietų numatytu laiku užtenka. Ryte atlikę procedūras jie tyrimų rezultatus gali sužinoti vakare.
SAM sprendimu neseniai pakeistos mobiliųjų punktų darbo taisyklės – nuo šiol koronaviruso testai atliekami ir tiems žmonėms, kurie pasitikrinti atvyksta viešuoju transportu, ateina pėsčiomis.
Aptinkami ir mutavę virusai
Prieš metus į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) atgabenta pirmoji koronavirusu užsikrėtusi moteris. Čia dėl COVID-19 stebėta apie 3000 pacientų, gydyta ir išrašyta – beveik 1400. Iš jų virš 300 žmonių gulėjo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Viena sudedamųjų kovos su pandemija dalių – laboratoriniai tyrimai. KUL Molekulinės diagnostikos laboratorijoje per metus iš viso atlikta apie 170 tūkst. COVID-19 tyrimų, nustatyta beveik 18 tūkst. užsikrėtusių pacientų.
Jeigu anksčiau per savaitę ligoninė atlikdavome 100 tyrimų, tai per pandemijos įkarštį jų padidėjo iki 500-600. Perorientuota, aprūpinta šiuolaikinėmis technologijomis, pritaikyta kovai su virusu COVID-19 KUL laboratorija – vienintelė tokia Lietuvoje.
Kovą su pandemija Vakarų Lietuvoje koordinuojančioje ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriuje neseniai įdiegtas naujas tyrimų metodas medikams leidžia nustatyti mutavusius SARS-CoV2 tipus: britiškąjį, braziliškąjį, Pietų Afrikos Respublikos ir mišrųjį.
Metodui įdiegti naudoti anksčiau nustatyti teigiami įvežtiniai grįžusių iš užsienio šalių žmonių ėminiai. Tirta dvylika ėminių, iš jų – du teigiami (britiškieji) iš Vokietijos ir Švedijos.
Pastarieji ėminiai buvo paimti prie „Švyturio“ arenos įrengtame mobiliame koronaviruso patikros punkte.
Paskiepyti medikai – tvirtesni
„Lūžis įvyko vasarį, kai sergančiųjų COVID-19 skaičius ligoninėje stabilizavosi. Šiuo metu gydome 44 infekuotus pacientus, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje jų yra 11. Kasdien tas skaičius, aišku, kažkiek kinta“, – kalbėjo KUL vadovas, profesorius Vinsas Janušonis.
Koronaviruso pandemijos įkarštyje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydoma beveik 200 infekuotųjų, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje tada gulėjo 30 pacientų.
Viltingus pokyčius atspindi jau kelias savaites nefiksuojami virusu COVID-19 apsikrėtusių ligoninės darbuotojų atvejai.
V.Janušonis džiaugiasi pastaruoju metu pagerėjusia medikų psichologine būkle: „Jie pasijuto tvirtesni ir saugesni, o tai – akivaizdus vakcinavimo rezultatas“.
Iki šiol COVID-19 vakcina paskiepyta daugiau kaip tūkstantis KUL darbuotojų. Pasiskiepiję medikai tęsia kovą su koronavirusu, tačiau juos lydi jau mažesnė rizika pačių, pacientų ir artimųjų sveikatai.
V.Janušonis ateities neidealizuoja: „Pandemija pakeitė pasaulį, moko medikus dirbti kitaip ir neprarasti optimizmo. Visiškai sugrįžti prie to, kas buvo anksčiau, greitai nepavyks, tačiau siekti būtina – to reikia pacientams, reikia visuomenei“.
