Lietuvoje pandemijos rodikliai ir toliau šiek tiek banguojantys – jų dinamika dabar panaši kaip prieš 3 savaites: atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas pradėjo šiek tiek augti, bet staigių pokyčių nėra. Šiems rodikliams didėjant, savaitę pabuvęs neigiamas pandemijos pagreitis vėl grįžo į teigiamą zoną, rodydamas pandemijos kilimą.
Mirtingumo ir ligoninių užimtumo rodikliai daugumoje regionų toliau mažėja, išskyrus Vilniaus regioną, kuriame augo tiek stacionaro, tiek reanimacijos pacientų skaičius. Atliekant sekoskaitą, Lietuvoje matomas didėjantis COVID-19 viruso B.1.1.7 atmainos paplitimas – kai kuriose apskrityse ši atmaina jau sudaro daugumą nustatytų atmainų, tačiau yra apskričių, kur šios atmainos rasti tik pavieniai atvejai.
Rekordinis teigiamų tyrimų procento didėjimas
Naujų atvejų skaičius svyruoja apie 500 per dieną, o 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų nuo vasario vidurio laikosi apie 220. Per dieną atliekame šiek tiek daugiau kaip 7 000 tyrimų ir jau 3 savaites šis skaičius stabilus.
Pandemijos pagreitis nuo vasario pabaigos kas savaitę svyruoja nuo -20 % iki +20 % ir šiuo metu vėl juda teigiama kryptimi, t. y. tiek atvejų skaičius, tiek teigiamų tyrimų procentas auga.
Savivaldybių, kuriose atvejų daugėja, yra apie 20, tačiau savivaldybių, kuriose didėja teigiamų tyrimų procentas, yra net 37 – tai rekordinis skaičius, kurį paskutinį kartą matėme gruodį. Tai yra mažų testavimo apimčių nedidelėse savivaldybėse rezultatas – keletas naujų atvejų padaro stiprią įtaką teigiamų tyrimų procentui.
Bendras stacionare gydomų pacientų skaičius toliau mažėja, tačiau Vilniaus regione lovų užimtumas augo apie 15 % ir buvo parengta papildomų COVID-19 skirtų gydymo ir reanimacijos lovų.
Tiek bendras, tiek mirčių nuo COVID-19 skaičius iš esmės nepakito.
Kol kas Lietuvoje vis dar vyrauja B.1.177.LTU atmaina (ispaniškos atmainos lietuviška versija), tačiau B.1.1.7 (britiškos) atmainos dalis tarp visų genomų, kuriems sėkmingai atlikta sekoskaita, auga. Bendras tikėtinas paplitimas Lietuvoje šiuo metu yra 15–20 %, tačiau situacija apskrityse skirtinga.
Susiję straipsniai
Grafikuose pateikiami duomenys, gauti iki 2021 m. kovo 2 d., tad situacija jau greičiausi yra pasikeitusi. Pavyzdžiui, tarp visų PGR tyrimų, atliktų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (kuriame tiriami Vilniaus miesto mobilių punktų ėminiai), beveik 80 % teigiamų testų neturėjo S-geno, o dauguma atvejų tai rodo B.1.1.7 atmainą ir tai reikštų, kad Vilniuje ji jau sudaro didžiąją dalį užsikrėtimų.