Viena iš pastarosios paros aukų – 40-49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo.
Praėjusią parą šalyje atlikti 9338 molekuliniai (PGR) ir 884 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 243,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 208 tūkst. 650 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 194 tūkst. 190 asmenų, deklaruota – 150 582 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 6896 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 504.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3464 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7001 mirtis.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyta 2850 žmonių, antra doze – 5700 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 275 214 žmonių, abiem dozėmis – 123 954 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 40–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dar keturiems – nuo nuo 90 iki 99-erių metų.
Trys mirusieji priklausė 70–79 metų grupei, vienas – 40–49 metų grupei.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3464 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7001 mirtis.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1245 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Žmonėms leidus rinktis, „AstraZeneca“ lieka nuošalyje: norinčių kitų vakcinų – eilės
Pasikeitusi vakcinacijos tvarka
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka.
Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras.
Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas.
Pagal naują vakcinavimo tvarką, labiausiai pažengę skiepijimo centrai jau penktadienį gaus papildomų vakcinų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Alytaus ir Kauno miestų poliklinikos, Elektrėnų, Raseinių, Utenos bei Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centrams penktadienį pristatomos papildomos vakcinų siuntos.
Nors kai kurių vakcinų tiekimai kartais stringa, tačiau visiems prioritetinėse grupėse esantiems gyventojams, norintiems pasiskiepyti, vakcinų pakaks ir „deficito“ nebus, tikina ministras.
A. Dulkys viliasi, kad naujoji lankstesnė tvarka galbūt leis paankstinti gegužę numatytą masinio gyventojų vakcinavimo pradžią.
Savivaldybių uždarymo grėsmė
Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.
„Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja.
„Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ketvirtadienį pranešė apie dar 108 naujus britiškosios COVID-19 atmainos atvejus.
Daugiausia – Vilniaus ir Marijampolės apskrityse (68 ir 11).
Imuniteto paso idėja
Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo Vyriausybei įvesti imuniteto pasą, kurį turintiems būtų suteikta daugiau laisvių šalies viduje.
Meras sako, kad tam būtų galima pasitelkti programėlę „Korona Stop“, o atlaisvinimai galėtų apimti kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektorius, taip pat leidimą bendrauti tarpusavyje.
Jo siūlymu, privilegijos būtų taikomos ne tik pasiskiepijusiems nuo COVID-19 arba persirgusiems ir įgijusiems imunitetą asmenims, bet ir turintiems prieš kelias dienas atliktą neigiamą testą.
R. Šimašius svarsto, kad atlikus greitąjį testą, atsakymas galėtų keliauti į e.sveikatos sistemą ir galiotų nustatytą laiką, o iš ten galėtų būti perkeltas į programėlę „Korona Stop“ QR kodo pavidalu.
„Paprasčiausia ir labiausiai po ranka, panaudotina yra ta pati „Korona Stop“ programėlė. Ją dalis žmonių turi susiinstaliavę, dalis neturi. Tiesą sakant, ar tai būtų su nuotrauka, ar be nuotraukos – nėra esminio skirtumo, nes jei būtų QR kodas, jis kiekvienu atveju būtų individualus, jį galėtų nuskanuoti prie įėjimo į teatrą ar prie kokio nors kontrolės posto, jei reikia, ar atėjus patikrinti darbuotoją, kuris dirba, ar jis turi imuniteto pasą“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė meras.
Jis teigė tokią idėją pasiūlęs premjerei Ingridai Šimonytei.
Susiję straipsniai
Senjorų vakcinacija
Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys.
Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai.
Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.
Tuo metu apie pusė savivaldybių jau yra paskiepijusios mažiausiai 10 proc. savo gyventojų. Tarp pirmaujančių yra Nidos ir Birštono savivaldybės, kur mažiausiai vieną skiepo dozę gavo atitinkamai 19,5 proc. ir 18,6 proc. gyventojų.