Neseniai Lietuvoje nustatyta pirmoji Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina B.1.351. Ji plinta kur kas greičiau. Persirgę, taip pat pasiskiepiję žmonės gali vėl užsikrėsti ir susirgti.
Užsienio mokslininkų duomenys rodo, kad viena iš smaigalio baltymo mutacijų gali susilpninti antikūnus, todėl vakcinos gali būti ne tokios efektyvios.
Lietuvoje jau anksčiau buvo nustatytas britiškosios atmainos koronavirusas B.1.1.7. Jis pavojingesnis visoms amžiaus grupėms. Pernai ši koronaviruso atmaina nukonkuravo kitas dominuojančias atmainas ir tapo viena dažniausiai aptinkamų Anglijoje ir sukėlė padidėjusį sergamumą.
Dėl šios priežasties 2020-ųjų gruodį daugelis Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, buvo laikinai uždraudusios atvykti keleiviams iš Jungtinės Karalystės.
– Kokios koronaviruso atmainos šiuo metu dominuoja Lietuvoje? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio.
– Šalyje pradėti papildomi genetiniai tyrimai dėl naujų atmainų. Bent kelios laboratorijos patvirtino, kad Lietuvoje yra tiek britiškos, tiek Pietų Afrikos Respublikos atmainos. Tai nenuginčijamas faktas, kad turime reikalų su genetiškai pakitusiu koronavirusu.
Dar anksti kalbėti apie tai, kiek Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina agresyvesnė, kaip greitai ji išplis, ar ji bus labiau dominuojanti nei britiškoji.
– Ar yra duomenų, kiek pasaulyje jau aptikta koronaviruso atmainų?
– Be britiškosios ir Pietų Afrikos Respublikos atmainų, didelį pavojų Europos gyventojams kelia ir vadinamoji Brazilijos, Amazonijos regione, aptikta nauja koronaviruso atmaina.
Ši mutacija gali būti triskart labiau užkrečiama už pradinę viruso formą.
Virusologai tikriausiai galėtų nurodyti ir daugiau mutavusių padermių. Man, kaip užkrečiamųjų ligų specialistui, pakaktų ir tokio atsakymo, kurį pasakė kino juostos „Tadas Blinda“ pagrindinis herojus: „Jų yra daug.“
Virusologams žinoma, kad netgi vieno žmogaus organizme gali būti kelios to paties viruso padermės. Jų priežastis – genetinė mutacija, nes daugindamasis virusas kaskart keičiasi.
Virusų savybė nuolat kisti sukelia daug nepatogumų.
Medicinos mokslui būtina išsiaiškinti kelis svarbius dalykus.
Pirmiausia, kiek genetinė mutacija gali pakeisti viruso savybes. Pavyzdžiui, apie koronaviruso britiškąją atmainą jau žinome, kad šis sukėlėjas pasižymi kur kas didesniu invazyvumu – geriau prilimpa prie gleivinės ir greičiau plinta.
Mokslininkai diskutuoja ir apie Pietų Afrikos Respublikos atmainą, ar ji gali lemti sunkesnius simptomus ir sudėtingesnes COVID-19 infekcijos formas.
Bet neturime išvadų, nes moksliniai tyrimai dar nėra baigti.
– Yra nuomonių, kad pasiskiepijus vėl galima užsikrėsti mutavusiu koronavirusu. Ar tai reiškia, kad vakcina nėra patikima apsauga?
– Yra žinoma, kad koronavirusas patenka į žmogaus gleivinės ląstelę naudodamas vadinamąjį spyglio baltymą. Vadinasi, kuo mutacijos vyksta arčiau struktūrų, koduojančių koronaviruso spyglio baltymą, tuo labiau sukėlėjas keičia savo savybes.
Jeigu atsitiktų taip, kad imuninės sistemos mechanizmai, kurie susidarė persirgus COVID-19 liga arba pasiskiepijus, neatpažintų mutavusio koronaviruso, būtų didelė bėda, nes žmonės užsikrėstų pakartotinai.
Užsienio mokslininkai pripažįsta, kad vakcinų apsauga nuo koronaviruso Pietų Afrikos Respublikos atmainos yra mažesnė. Šio fakto negalime nepaisyti.
– Kaip tokiu atveju turėtume elgtis – skiepytis ar nesiskiepyti?
– Neturime didelio pasirinkimo – turime tęsti skiepijimą tomis vakcinomis, kurias patvirtino JAV maisto ir vaistų bei Europos vaistų agentūros.
Turime suprasti – jei vakcina registruota, vadinasi, yra saugi ir veiksminga.
Kita vertus, vakcinos veiksmingumas nėra absoliutus rodiklis, jis priklauso nuo klinikinio tyrimo tikslų ir įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, vieni tyrimai buvo atlikti vasarą, kai koronaviruso aktyvumas buvo mažesnis, kiti – žiemą. Vakcinų tyrimai gali būti papildomi naujais duomenimis, todėl jų veiksmingumo rodikliai ilgainiui gali kisti.
Net jeigu vakcinos veiksmingumas siekia keliasdešimt procentų, pasiskiepijus naudos bus daugiau, nei gyventi be skiepo.
– Kiek supratau, nėra didelio nerimo dėl naujų koronaviruso atmainų atsiradimo Lietuvoje? Ar karantino reikalavimai lieka tiek patys?
– Nežinau, ar nerimas šiuo atveju yra tinkamas žodis, bet turime neprarasti budrumo.
Naujų atmainų atsiradimas ir vėl padidėjęs sergamumas – tai priežastys, dėl kurių Lietuvoje sustabdytas karantino priemonių atlaisvinimas.
Priminsiu, kad asmens apsaugos priemonių būtinumo niekas neatšaukė: būtina ir toliau laikytis socialinės distancijos, naudoti dezinfekavimo priemones, dažnai plautis rankas, nešioti kaukes arba respiratorius uždaroje patalpoje.
Skiepytis būtina. Kuo didesnis visuomenės imunitetas, tuo labiau slopinamas viruso cirkuliavimo intensyvumas, nesvarbu, ar tai būtų tymai, gripas, ar kitos užkrečiamosios ligos.
Koronaviruso infekcijos atveju skiepai padeda mažinti ir genetinių mutacijų atsiradimą, nes kuo mažiau virusų cirkuliuoja, tuo mažiau naujų atmainų susidaro.
Bet kol šalyje nėra sukurto visuomenės imuniteto, turime susitaikyti su karantinu, kuris daugelį žmonių labai slegia, – kito kelio nėra.
Prisiminkime – dar pernai gruodį per dieną būdavo registruojama beveik 4000 naujų atvejų – mums pavyko sergamumo rodiklį sumažinti iki 300, deja, per pastarąsias kelias savaites Lietuvoje situacija vėl pablogėjo.
