„Taip, kad tikrai rekomenduoju padaryti tuos PGR testus dėl visų ramybės. Tiek dėl visuomenės nuraminimo, tiek dėl jų (filmavimo dalyvių - aut. pastaba) pačių“, – Lietuvos ryto televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo D.Razmuvienė.
Epidemiologė dar nesiryžta tvirtinti, kad Lietuvoje prasidėjo trečioji koronaviruso banga. Tačiau stebimos tendencijos specialistei kelia nerimą, susirgimų daugėja, liga į atlapus kimba vis jaunesniems žmonėms.
Koronavirusu serga jaunesni
„Pastaruoju metu įvairūs epidemiologiniai rodikliai nėra nuteikiantys pozityviai. Mes matome nedidelį, bet laipsnišką atvejų didėjimą. Dabartiniu metu negalime atsisakyti kalbėti apie tai, kad artėja trečioji pandemijos banga.
Ko gero, ji bus. Bet dabar galvoti, kad šita banga jau atėjo, jau turime jos pradžią, reikia labai atsargiai, nes kiekvieną dieną fiksuojami atvejų skaičiai didesni, nei jie buvo kovo pradžioje, tačiau eksponentinio augimo dar nėra. Bet matomos tendencijos neramina, nes lėtas augimas yra stebimas“, – sakė epidemiologė.
Ji ragino kreipti dėmesį ne tik į naujų atvejų skaičių, bet ir ligoninių situaciją. Šiuo metu dėl viruso hospitalizuotų asmenų skaičius išlieka panašus: 700-800 pacientų, tačiau auga į reanimaciją patenkančių pacientų skaičius.
„Mirčių atvejų skaičius nėra toks grėsmingai padidėjęs. Nėra registruojama dešimtys atvejų. Registruojama apie 10 vidutiniškai mirties atvejų per dieną. Vėlgi tai galima sieti su tuo, kad hospitalizuotų asmenų amžius yra jaunesnis. Nors tarp asmenų vyresnių nei 70 metų, atliekamas mažesnis tyrimų skaičius, tačiau teigiamų atsakymų dalis didesnė“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
Didžiausi sergamumo skaičiai registruojami tarp darbingo amžiaus (25-65 m.) žmonių. Epidemiologė įsitikinusi, kad sumažėjusį sergamumą tam tikrose visuomenės grupėse nulėmė vakcinacija. COVID-19 ženkliai rečiau sirgti ėmė medikai, socialinės globos namų gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau buvo paskiepyti.
Abejoja, ar bendradarbiaus
D.Razmuvienė priminė, kad NVSC ištiria 93-94 proc. viruso židinių. Tai reiškia, kad kiekvienas susirgusysis tebėra apklausiamas apie užsikrėtimo aplinkybes ir kontaktus. Tačiau net 40 proc. žmonių atsisako bendradarbiauti su specialistais.
„Jie nenori kalbėti, neteikia informacijos. Jų atsakymai būna tokie: „aš niekur nesilankiau, aš buvau namie“. Dažnai tenka susidurti su tokiu negeranoriškumu. (…) Tie žmonės yra sistemoje, su jais yra dirbama, bet tiesiog tie 40 proc. atsisako, nenori teikti informacijos“, – apgailestavo specialistė.
Paklausta apie savaitgalį garsiai nuskambėjusius M.A.M.A. apdovanojimus epidemiologė laikosi griežtos nuomonės. „Tai buvo grėsmė, tokia ir lieka“, – sakė ji.
D.Razmuvienė pasigedo aiškumo, organizuojant tokį žmonių susibūrimą.
„Neaišku, kokie tyrimai buvo atlikti prieš renginį, koks laikotarpis praėjo nuo tyrimo iki to, kai jie pateko į bendrą uždarą patalpą. Nežinant šitų epidemiologinių duomenų, negaliu sakyti, kad toks elgesys yra blogai. Šiuo požiūriu jau reikėtų pscihologo konsultacijos.
Tačiau epidemiologine prasme tas susibūrimas yra grėsmė. Visi mes esame uždaryti. Medikai taip pat. Tų pasilinksminimų, žinoma, norėtųsi, bet kiekvienas susibūrimas, kiekvienas buvimas neišlaikant atstumų, nenaudojant kaukių epidemiologine prasme yra grėsmė.
Jeigu atsitiktų susirgimų atvejai, tai tie žmonės, kurie dalyvavo tame renginyje, gali papulti į tą 40 proc., kurie nenorės kalbėti, sakyti kada ir kur lankėsi. Tai, be abejo, yra jų teisė“, – svarstė D.Razmuvienė.
Galima galvoti apie renginių atvėrimą
Ji priminė, kad masinių renginių eksperimentai jau bandomi ir užsienio šalyse, tačiau pabrėžė, kad ir bandomiesiems renginiams galioja aiškios saugumo taisyklės. Todėl ji neatmeta galimybės, kad artimoje ateityje Lietuvoje galima išbandyti kitus renginių organizavimo variantus.
„Suradus bendrą kalbą, pasvėrus epidemiologinius rodiklius, sutarus, kas yra galima ir kas ne, manau, tikrai galima atverti ir platesnes kultūrines priemones.
Tą pačią dieną, kaip ir M.A.M.A. apdovanojimai buvo ir kitas renginys – teatralų apdovanojimai („Auksiniai scenos kryžiai“ – aut. pastaba). Tikrai gražu buvo žiūrėti, kai visi laikėsi atstumo, laikas buvo fiksuojamas, dėvimos kaukės“, – gerąjį pavyzdį pateikė epidemiologė.
Ji pabrėžė, kad tereikia daugiau konsultuotis su specialistais, nebijoti klausti jų patarimo. Tuomet filmavimų/renginių organizatoriai galėtų rasti bendrą išeitį, vėliau jiems nereikėtų teisintis.
Laukia nemalonus testas
M.A.M.A. apdovanojimų organizatoriai skelbė, kad po 7 dienų nuo filmavimo, jo dalyviai bus testuojami dėl COVID-19. D.Razmuvienė tokią iniciatyvą sveikina.
„Reikėtų tuos žmones testuoti, bet reikėtų žiūrėti ir kokiais testais tai buvo daryta – greitaisiais antigenų ar PGR metodu. Bet kiekvienas testas, koks jis bebūtų atliekamas rodo žmogaus situaciją būtent tą dieną.
Bet kas bus su manimi renginio dieną, niekas negali pasakyti, nes manęs netestavo 2 dienas iki renginio pradžios. Tad reikia atskaičiuoti 7 dienas nuo tada, kai tą renginį filmavo. Jeigu virusas buvo, tai tą septintą parą jis jau tikrai turėtų pasirodyti.
Manau, kad visus reikėtų testuoti tais vadinamaisiais PGR testais: nemaloniais visuomenei metodais, bet jie yra tiksliausi. Nes atliekant greitąjį antigeno testą, jeigu jis pasirodytų teigiamas, jį dar kartą reikėtų kartoti PGR metodu. Taip, kad tikrai rekomenduoju padaryti tuos PGR testus dėl visų ramybės. Tiek dėl visuomenės nuraminimo, tiek dėl jų pačių“, – paaiškino D.Razmuvienė.
