ĮNR pranešimai sudaro 0,34 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius kovo 31 dieną siekė – 494 738 dozes).
Per šį laiką žmonės buvo skiepijami trimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Vakcina „COVID-19 Vaccine Janssen“, kurios sąlyginei registracijai Europos vaistų agentūra pritarė kovo 11 dieną, į Lietuvą turėtų atkeliauti balandžio pabaigoje.
VVKT trečiąjį vakcinacijos mėnesį gavo 541 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujama reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.
Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauta 150 pranešimų apie ĮNR; po vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ vartojimo buvo gauti 63 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 326 pranešimai apie ĮNR. 2 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pažymėjo, kad nepaisant to, kad vakcinacijos apimtys auga, kovo mėnesį sulaukta mažiau pranešimų nei paskutinį žiemos mėnesį.
498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 428 ir 111 pranešimų. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19-92 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 40, iš pacientų – 493. 8 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, ir toliau išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Per kovą – 8 mirtys po vakcinos
Sulaukta ir keleto labai netikėtų reakcijų, kurios iki šiol nėra įrašytos į vakcinų charakteristikas. Tos pačios reakcijos jau buvo pastebėtos ir ankstesniais mėnesiais.
„Tai yra veido, liežuvio, galūnių ar net viso kūno tirpimo pojūtis, kas mediciniškai vadinama parastezija. Taip pat buvo arterinio kraujo spaudimo padidėjimo, dažno širdies plakimo atvejų. Visoms trims vakcinamos tai buvo būdinga.
Vakcinoms „Moderna“ ir „Vaxzevria“ paminėtina buvo nemiga“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė R.Pilvinienė ir pridūrė, kad po „Vaxzevria“ skiepo fiksuotas vienas periferinio veido paralyžiaus atvejis.
Kitų dviejų vakcinų atveju, ši reakcija įtraukta skiepo charakteristikų santraukos lapelį.
Per kovo mėnesį gauti 8 pranešimai apie mirties atvejus po vakcinacijos.
„Pranešta apie senyvų ir senų žmonių mirties atvejus. Jauniausias pacientas buvo 69 m., vyriausias – 91 m. Tai yra penkios moterys ir trys vyrai“, – sakė R.Pilvinienė.
Tokie pranešimai gauti iš įvairių regionų: Vilniaus, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Joniškio, Druskininkų.
Tačiau VVKT vertinimu „visos mirtys buvo susijusios su prognozuojama jų gyvenimo baigtimi“.
„Dalis pacientų buvo slaugomi namuose, jau lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai. Vienas buvo atvejis iš slaugos įstaigos, kur žmogus susirgo COVID-19 liga ir mirė, nepaisant to, kad jau buvo vakcinacija atlikta", - sakė specialistė ir vėliau patikslino, kad Tauragės rajone gyvenęs žmogus buvo paskiepytas abejomis vakcinos dozėmis.
„Kiti atvejai buvo arba staigios kardialinės mirtys arba netikėtai žmonės buvo rasti namuose mirę, neilgai trukus po vakcinacijos. Bet tie žmonės buvo lankomi slaugos darbuotojų, prižiūrimi artimųjų, tai nebuvo tokie aktyvūs, sveiki ir guvūs seni žmonės“, – teigė R.Pilvinienė.
Ar „AstraZeneca“ vakcina tinka visiems?
G.Andrulionis teigė, kad šiuo metu Lietuvoje neplanuojama keisti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo rekomendacijų. Jis priminė, kad Europos vaistų agentūra (EVA) ir pats gamintojas ribojimų šio skiepo naudojimui netaiko. Jis tinka visiems suaugusiesiems.
VVKT viršininkas taip pat paaiškino, kodėl dalyje Europos valstybių nuspręsta „AstraZeneca“ vakcinos nenaudoti jaunesniems žmonėms.
„Po vakarykščio EVA posėdžio įvyko patikimų, patikrintų duomenų įrašymas, vakcinos dokumentų papildymas tam, kad visi žinotų rizikas, galėtų jas tinkamai įvertinti, identifikuoti.
Be abejo, pats geriausia kelias būtų, jeigu visos valstybės absoliučiai vienodai laikytųsi registracijos sąlygų ir naudotų jį taip. Mano asmeninis kvietimas buvo, kad visi skiepą naudotų vienodai. Bet EVA išreiškė poziciją, kad valstybės narės gali nukrypti, jiegu jos mato poreikį, turi galimybes, ir kitaip naudoti turimas vakcinas“, – pasakojo G.Andrulionis.
Pasak jo, šalys sprendimus priima įvertindamos savo epidemiologinę situaciją, pasverdamos rizikas.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad vakcinuojantis yra prisiimamos rizikos. EVA aiškiai pasakė, kad bendras vakcinos naudos ir rizikos santykis išlieka palankus. Vakcina „AstraZeneca“ yra palankaus naudos/rizikos santykio produktas“, – paaiškino VVKT viršininkas.
VVKT primena, kad į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai. Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi. Kiekvienas ĮNR pranešimas į vakcinas nuo COVID-19, kurio VVKT sulaukia, yra kruopščiai įvertinamas ir imamasi visų būtinų veiksmų pacientams apsaugoti.
VVKT anksčiau buvo pranešusi, kad per gruodžio, sausio ir vasario mėnesius buvo užregistruotas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.
Vien per vasario mėnesį pateikta buvo 890 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
Specialistai yra pastebėję, kad didelė dėl vakcinos besiskundžiančių asmenų dalis – darbingo amžiaus, jaunesnių žmonių grupėse. Tai ji siejo su didesniu socialiniu aktyvumu, kompiuteriniu raštingumu, vakcinų specifika.
„Galbūt jiems dažniau pasireiškia tos reakcijos. Tai nurodyta preparatų charakteristikų santraukoje. Visų trijų vakcinų gebėjimas sukelti tas įprastines nepageidaujamas reakcijas, kurios rodo, kad mūsų organizmas į vakciną reaguoja, yra didesnis jaunesniems žmonėms“, – tuomet aiškino VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Lrytas.lt primena, kad COVID-19 vakcina veikti pradeda ne iškart. Visuomet būtina ir antroji vakcinos dozė. Imunitetas išsivysto per ilgesnį laiką. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.
SAM primena, jog remiantis vakcinos klinikinių tyrimų rezultatais bei bendraisiais imunologijos principais, specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik po pilnos skiepijimo schemos atlikimo ir praėjus ne mažiau kaip savaitei po antros vakcinos dozės.
