Virusas prisitaikė prie žmonių
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas lrytas.lt tvirtino, kad padažnėje sunkūs darbingo amžiaus žmonių susirgimai gali būti prarasto budrumo pasekmė.
„Jaunesni žmonės labiau juda, mažiau saugosi, galbūt tai darydami neteisingai naudoja medicinines kaukes ir labiau užsikrečia. Daugiau jų užsikrečia, daugiau ir į gydymo įstaigas patenka. Deja, bet jau seniai aišku, kad ir jauni žmonės gali sirgti sunkiai, kai kurie netgi gali ir neišgyventi. Dalis žmonių net nežino, kad turi gretutinių ligų, kurios gali paūmėti dėl koronaviruso“, – pastebėjo profesorius.
Jis taip pat pat paaiškino, kad virusas dėl natūralios evoliucinės atrankos „tapo žmonių virusu“ ir geba vis geriau prisitaikyti. „Virusas ieško būdų, kaip kuo greičiau užkrėsti žmogaus ląsteles, jau nebe šikšnosparnį ar kitą gyvūną. Jis prisitaiko taip, kad žmogaus kvėpavimo takų ląstelės, kuo daugiau pridaugintų viruso. Kai virusas įgyja tokią savybę, tai mažiau jo reikia įkvėpti tam, kad vystytųsi liga“, – sakė S.Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, realu, kad greičiau besidauginantis virusas, gali ir sparčiau sukelti „kliniškai išreikštą ligą“. Todėl tam tikrais atvejais susirgimas gali būti sunkesnis.
S.Čaplinskas priminė, kad dalis senjorų jau yra paskiepyti, o tie pensinio amžiaus žmonės, kurie vakcinos dar negavo, yra mažiau socialiai aktyvūs, mobilūs, nei darbingo amžiaus asmenys. „Bet jų artimiausia aplinka, galbūt vaikai, anūkai, vis tiek gali atnešti jiems virusą“, – pažymėjo užkrečiamųjų ligų specialistas.
Todėl jo įsitikinimu, būtinybė kuo greičiau paskiepyti senjorus ir sergančius lėtinėmis ligomis, išlieka aktuali.
Ligoninėje gydomas ir 22 m. pacientas
Kauno klinikų atstovai portalui lrytas.lt teigė, kad regione hospitalizuotų COVID-19 pacientų statistikos pagal amžių jie neveda. „Tačiau pastaruoju metu pastebėta, jog ligoninėse gydomi vis jaunesni žmonės, t. y. 50-65 amžiaus asmenys“, – teigiama gydymo įstaigos atsakyme.
Pirmadienį spaudos konferencijos metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad VMKL užimtos beveik visos COVID-19 lovos, pusė pacientų – jaunesni nei 65-erių. Taigi, didelė dalis sunkių pacientų kol kas nepatenka į Vyriausybės nustatytas prioritetines vakcinavimo grupes.
COVID-19 pacientų gydymą Vakarų Lietuvoje koordinuojančios Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) komunikacijos specialistė Aistė Noreikaitė portalą lrytas.lt informavo, kad šiuo metu ligoninėje iš viso gydomi 26 sergantys COVID-19 pacientai.
20 pacientų gydoma Infekciniuose COVID-19 skyriuose. Iš jų 8 moterys ir 12 vyrų. Jauniausias pacientas – 22 metų vyras. Vyriausia pacientė – 90 metų moteris. Visų pacientų sveikatos būklės patenkinamos. 6 pacientai gydomi Reanimacijos skyriuje. Trys iš jų moterys ir trys vyrai. Jauniausia pacientė – 47 metų moteris, vyriausias pacientas – 86 metų.
Tiesa bendri sergamumo mąstai dar nepasiekė praėjusių metų pabaigoje fiksuoto piko.
„Lyginant situaciją su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, kuomet buvo COVID-19 pikas, situacija ženkliai skiriasi. Gruodį COVID-19 pacientų skaičius kito – nuo 100 iki 130.
Šiuo metu beveik visi KUL darbuotojai jau yra paskiepyti dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis. Ligoninėje nustatyta tvarka sistemingai ir reguliariai profilaktiškai tiriami ligoninės darbuotojai dėl COVID-19 infekuotumo. Praeitą savaitę profilaktiškai ištirtas 171 ligoninės darbuotojas, teigiamų atvejų nenustatyta. Sergančiųjų COVID-19 liga ir infekuotų darbuotojų nėra“, – pranešė A.Noreikaitė.
Siūlo atlaisvinti skiepijimą
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas Vytautas Usonis apgailestavo, kad Vyriausybė niekaip neišgirsta sveikatos ekspertų nuomonės dėl skiepijimo nuo COVID-19 politikos. Pasak jo, pokyčiai vakcinacijos programoje padėtų sumažinti darbingo amžiau žmonių sergamumą.
„Rizikos grupių strategija, kuri yra mūsų šalyje, turbūt, savo vaidmenį jau atliko ir dabar plačiau turėtų būti skiepijamos jaunesnio amžiaus žmonių grupės“, – lrytas.lt tvirtino V.Usonis.
Panašios nuomonės laikosi ir S.Čaplinskas. Jo teigimu, matant, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebepavyksta greitai paskiepyti likusių senjorų, galbūt tikslingiau būtų vakciną duoti jaunesniems žmonėms, kurie platina ligą ir susirgę patys gali užkrėsti tuos pačius senolius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje dar per mažai žinoma apie tai, kas susiduria su didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu. „Iki šiol neaišku, kur Vilniuje yra pavojingiausios vietos pagal lytį, amžių, profesiją, laisvalaikio praleidimo formas“, – pažymėjo S.Čaplinskas.
Primename, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė anksčiau yra sakiusi, kad masinės vakcinacijos pradžios Lietuvoje galima laukti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, priklausomai nuo savivaldybės.
