Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pasveikusiųjų statistiką per pastarąją parą papildė 648 žmonės.
Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.
Danijai atsisakius „AstraZeneca“ vakcinų, Lietuva siekia perpirkti skiepus
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 209 tūkst. 538 asmenys, deklaruoti 165 tūkst. 478 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 13 tūkst. 706 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 57 tūkst. 766.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3739 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7578 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 pacientai, iš jų 109 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 924 ligoniams, 58 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 144 žmonės.
Per praėjusią parą paskiepyta beveik 22 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 16 tūkst. 948 žmonės, antrą – 4861, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 546 tūkst. 300 asmenų, abiem – 204 tūkst. 533.
Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 58,3 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 36,5 proc. 60–69 metų gyventojų.
Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudota 750 tūkst. 833 dozės.
Kol kas nepanaudota 55 tūkst. 692 vakcinos dozės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių metų.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3739 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7578 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1344 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Pasakė, kada skiepys jaunesnius
Skiepyti jaunesnius asmenis bus leista, kai smarkiai sulėtės senjorų skiepijimo tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kai matysime, kad ta strategija (skiepyti 65 metų ir vyresnius žmones – BNS) išsisėmė, – tikrai nedarysime to visą laiką, nespausime, neterorizuosime žmonių, – kai matysime, kad tempas jau labai smarkiai yra praradęs pagreitį, tada bus galima kalbėti apie kitus sprendimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Jos duomenimis, po Velykų pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie 70 tūkst. žmonių, vyresnių nei 65 metai.
„Manau, kad tai neblogas rezultatas. Reikia dar bandyti dirbti ta linkme, įtikinėti senjorus, kad jie rinktųsi skiepą, nes tai mažina jų riziką susirgti sunkia ligos forma arba net ir mirti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Danų vakcina
Jei būtų papildomai gauta „AstraZeneca“ vakcinos iš Danijos, tikėtina, kad Lietuvoje būtų pradėtas masinis vakcinavimas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Priklausomai nuo situacijos, kuri būtų tuo metu, o labai tikėtina, kad tuo metu turėsime ir kitų vakcinų prioritetinių grupių skiepijimui, visai tikėtina, kad pradėtume masinį vakcinavimą“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė A. Dulkys.
Anot jo, būtų sudaryta galimybė skiepytis visiems Lietuvos žmonėms, kurie manytų, kad „bendra vakcinos nauda didesnė už rizikas, sudarant galimybę kuo didesniam ratui Lietuvos žmonių sugrįžti į normalų gyvenimą“.
I.Šimonytė sakė neabejojanti, kad atsiras pakankamai norinčių pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina.
„Beveik 174 tūkst. žmonių yra paskiepyti ta vakcina ir tos vakcinos likučiai tikrai nėra labai dideli. Jei ta vakcina būtų pasiūlyta visiems norintiems skiepytis, tikrai atsirastų pakankamai žmonių, kurie ateitų ir pasiskiepytų, įvertinę jos naudą ir teikiamą apsaugą“, – sakė premjerė.
Prezidento kritika Vyriausybei
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvertino Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veiklą pandemijos laikotarpiu. Šalies vadovas teigė, kad pagrindinė Vyriausybės problema yra nenuosekli komunikacija dėl karantininių sprendimų, o tai, pasak G. Nausėdos, jau išeina už ministro A. Dulkio kompetencijos ribų.
Prezidentas priminė, kad dar skiriant A. Dulkį ministru premjerei dėl jo kandidatūros iškėlęs tam tikrų klausimų.
„Skiriant poną A. Dulkį ministru aš iškėliau tam tikrų klausimų tiesiogiai premjerei dėl jo galėjimo dirbti šioje pozicijoje. Pasakiau tai, kas, mano nuomone, galėtų būti tam tikrais rizikos veiksniais. Premjerė atidžiai tai išklausė bet vis dėlto buvo linkusi prisiimti politinę atsakomybę, susijusią su konkrečiai šio ministro veikla“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas akcentavo pastebintis ministro A. Dulkio pastangas valdyti pandemiją.
Susiję straipsniai
Sergamumas Lietuvoje
Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites pakilo į 13-ą vietą Europos Sąjungoje (ES), pagal mirtingumą šalis yra 15-oji Bendrijoje, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys.
Praėjusią savaitę pagal abu šiuos rodiklius Lietuva buvo 17-ta ES.
Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 444 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 55 atvejais daugiau nei prieš savaitę.