EVA pranešime nurodė aptikusi „galimą ryšį“ tarp „J&J“ vakcinos ir retų kraujo krešulių, o jos saugumo komitetas „padarė išvadą, kad šie atvejai turėtų būti pažymėti kaip labai retas vakcinos šalutinis poveikis“.
Lietuvą vakciną gavo, bet nenaudoja
Dar praėjusį antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos „J&J“ vakcinos nuo COVID-19. Tačiau ji iki šiol nebuvo panaudota, nes, kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, to paprašė pats gamintojas.
„Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje. Artimiausiomis dienomis būsime informuoti dėl tolimesnio vakcinos naudojimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.
„Mūsų sprendimai dabar nėra susiję nei su Europos vaistų agentūros, nei su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kažkokiais sprendimais. Tiesiog mes turime paties gamintojo prašymą“, – pridūrė jis.
Anot ministro, Lietuva neturėjo „kažkokių sprendimų ar planų nevakcinuoti šita vakcina“. Be to, preparatu planuota skiepyti diplomatus, kitus keliaujančius į užsienį asmenis.
Tačiau tą pačią dieną Jungtinių Amerikos Valstijų aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo šalyje sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo.
Bendrovė savo ruožtu pranešė, kad atideda vakcinos platinimą Europoje.
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Ligų kontrolės centrai (CDC) vertina „galimai reikšmingus“ pranešimus apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejus paskiepytoms 18–48 metų moterims.
Reguliavimo tarnyba nurodė, kad iki praėjusios savaitės pirmadienio JAV buvo suleista daugiau kaip 6,8 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių.
Tai reiškia, kad minėtas retas poveikis buvo nustatytas maždaug vienu iš milijono atvejų.
