Statistikos departamentas praneša, kad per pastarąją parą nustatyti 1278 nauji atvejai. Virusas pareikalavo dar 14 gyvybių. Per parą pasveikę laikomi 789 žmonės.
Šalyje atlikti 11 tūkst. 629 molekuliniai (PGR) ir 7015 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Ketvirtadienį pirmos skiepo dozės sulaukė 15 053 žmonės, antros – 9608. Iš viso pirmąja skiepo doze vakcinuota daugiau nei 600 tūkst. žmonių, o abiem dozėm – beveik 240 tūkst.
Per parą Lietuvoje į ligonines paguldyti 145 koronavirusu užsikrėtę asmenys. Šiuo metu iš viso gydomi 1 205 pacientai, kuriam nustatytas koronavirusas. 123 gydomi reanimacijoje, 69 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso šalyje koronavirusas nustatytas 239 263 žmonėms. Iš jų pasveikusiais laikomi 215 820 žmonių, šiuo metu sergančiųjų – 14 855. Virusas iš viso pražudė 3 833 žmones.
Dingusios asmens apsaugos priemonės
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo.
Kaip pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, trūksta apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų.
„Reaguodami į susidariusią situaciją su Ekstremalių sveikatai situacijų centro komanda kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti procesinius veiksmus su tikslu išsiaiškinti šio trūkumo priežastis bei nustatyti kaltus asmenis“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Ligoninės pilnėja, o karantinas vėl švelnėja: po ilgos pertraukos į lauko kavines plūsta žmonės
Pasak jo, trūksta apsaugos priemonių, kurios buvo užsakytos iš Kinijos už 24 mln. eurų.
„Trūksta beveik 850 tūkst. vienetų prekių: apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų, vienkartinių pirštinių“, – sakė A. Dulkys.
Tai ministro teigimu, būtų maždaug 20 traukinio vagonų užimantis trūkstamas kiekis.
Už priemonių logistiką atsakinga Susisiekimo ministerija teigia, kad Lietuvos paštas paskirstė visas apsaugos priemonių siuntas.
Nerimą kelią ligoninių apkrova
Lietuvoje ir toliau auga dėl COVID-19 į ligonines guldomų žmonių skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. „Mane labai neramina ne atvejų skaičius, o kas klostosi ligoninėse, nes lovų skaičius pilnėja Vilnius ir Kauno apskrityse, spaudimas sveikatos sistemai didėja. Atvejų skaičius nėra pats labiausiai neraminantis rodiklis visų rodiklių puokštėje“, – ketivrtadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Premjerė taip pat teigia, jog bus siekiama masinę vakcinaciją skirtingose savivaldybėse prasidėti panašiu metu, nes žmonės neturi būti diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos. Ji sakė negalinti pasakyti, ar ją pavyks pradėti birželio 1-ąją.
Didina skiepijimo pajėgumus
Vilniuje nuo kitos savaitės atveriamas dar vienas COVID-19 vakcinavimo centras „Litexpo“ parodų centre, pranešė sostinės savivaldybė.
Pasak savivaldybės, didžiausioje „Litexpo“ salėje, pažymėtoje 5-uoju numeriu, bus įsteigta 50 vakcinavimo kabinų ir tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad centras „Litexpo“ rūmuose atveriamas atsižvelgus į Vyriausybės informaciją apie antrą metų ketvirtį išaugsiančius gaunamos vakcinos kiekius.
„Vietų turėsime daugybę, norinčių yra šimtai tūkstančių, dabar mums trūksta tik tą poreikį atitinkančio vakcinų kiekio. Jei reikės, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa“, – teigė meras.
Susiję straipsniai
Skiepo nori ir studentai
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria Sveikatos apsaugos svarstymams, kad prie įprastinių studijų galėtų būti grįžtama paskiepijus nuo COVID-19 tik dėstytojus bei prašo įtraukti į prioritetų sąrašą ir studentus.
LSS ketvirtadienį informavo, kad kreipėsi dėl to į Sveikatos apsaugos ministeriją. Lūkestį būti paskiepyti iki rugsėjo 1-osios studentai grindžia tuo, kad šalyje paskelbtas karantinas apsunkino ne tik studijų proceso organizavimą, bet kartu „reikšmingai daliai studentų atėmė galimybę pasiekti studijų programoje numatytus rezultatus“.
Studentų sąjunga teigia vykdžiusi apklausą, kuri parodė, kad karantinas sutrukdė daugiau nei pusės studentų praktikas, maždaug pusei studentų padidėjo darbo krūvis, o trečdaliui teko keisti baigiamuosius darbus.