Šalyje atlikti 10 tūkst. 449 molekuliniai (PGR) ir 6971 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 542,3 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 240 tūkst. 522 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 217 tūkst. 799 asmenų, deklaruota 173 tūkst. 64 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 132 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 58 tūkst. 847.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3841 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7770 mirčių.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši 60–89 metų amžiaus grupės žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių metų.
Vienas mirusysis priklausė 60–69 metų amžiaus grupei.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3841 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7770 mirčių.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1383 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse gydoma beveik 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 126 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1197 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1010 ligonių, 67 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 131 žmogus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 240 tūkst. 522 žmonės.
Per praėjusią parą paskiepyta 22,7 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirma vakcinos nuo koronaviruso doze paskiepyti 15 tūkst. 386 žmonės, antra – 7385 žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 626 tūkst. 535 asmenys, abiem – 246 tūkst. 313.
Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 48,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 61,9 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 41,9 proc. 60–69 metų gyventojų.
Iš viso Lietuva yra gavusi 919 tūkst. 805 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus, kuriuose iki šiol sunaudota 872 tūkst. 848 dozės.
Kol kas nepanaudotos 72 tūkst. 70 vakcinų dozių.
Premjerė: skiepų bus daugiau
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ateinančią savaitę į Lietuvą turėtų būti pristatyta apie 130 tūkst. vakcinų dozių nuo COVID-19. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dauguma šių vakcinų bus panaudojama revakcinacijai.
„Kitą savaitę, pirmadienį, turėtų būti (pristatyta – ELTA) apie 100 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, tačiau turint mintyje, kad kaip tik kitą savaitę sueis trys savaitės rekordinei po velykinei skiepijimo savaitei, labai didelė dalis tų vakcinų bus skirta tiesiog perskiepijimui ir plėtrai vakcinų nebus daug“, – Trakuose žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Jeigu aš neklystu, atkeliaus dar apie 10 tūkst. „Moderna“ ir keliolika tūkstančių „AstraZeneca“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinų, tai apie 130 tūkst. bendroje sumoje. Bet, nors skaičius ir yra įspūdingas, pirmai dozei tų skaičių nebus tiek daug“, – pridūrė ji.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad didesni vakcinų kiekiai laukiami ir gegužę bei birželį.
„Pfizer“ šiek tiek paspartino tiekimus antrąjį ketvirtį ketvirto ketvirčio sąskaita, visai Europos Sąjungai iškėlė pirmyn, jeigu galiu taip pasakyti, 50 mln. dozių. Tai reiškia, kad ir mūsų tiekimai gegužę ir birželį bus didesni. Tai tokiam palyginimui, gegužę tiekimai bus turbūt apie 100 tūkst. į savaitę, o birželį jau 160 tūkst. į savaitę. Tai čia jau yra gana didelis kiekis“, – sakė ministrė pirmininkė.
Visgi I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad vis dar nėra žinomas pilnas „AstraZeneca“ gamintojo vakcinų tiekimo planas.
Sulėtėjęs skiepijimas
Šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimas Lietuvoje vyko vangiau, rodo Statistikos departamento penktadienį pateikiami duomenys.
Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio nuo COVID-19 iš viso paskiepyta 94 tūkst. 630 žmonių, o pirmąjį skiepą gavo 61 tūkst. 960, kai savaite anksčiau per atitinkamą laikotarpį iš viso paskiepyta 125 tūkst. 718 žmonių, pirmąjį skiepą gavo 107 tūkst. 256 žmonės.
Ankstesnės savaitės skiepijimo vidurkis pirmuoju skiepu siekė rekordinius 15,3 tūkst. per dieną, šią savaitę vidurkis sudaro 8 tūkst. 851 paskiepytą žmogų per dieną.
Daugiausia žmonių per pastarąją savaitę pirmąja doze paskiepyta praėjusį penktadienį – 15 tūkst. 576. Mažiausiai, 83 žmonės, pirmąja doze paskiepyti sekmadienį.
Vėluojanti vakcina
Gamintojui pakeitus „Moderna“ vakcinos tiekimo Lietuvai tvarką, teko atšaukti arba nukelti daliai žmonių suplanuotą skiepijimą šia vakcina.
Dalis vilniečių ir kauniečių sulaukė pranešimų, kad jų registracija kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 anuliuojama.
Pasak L. Galkaus, dėl to dalyje Lietuvos – daugiausia Vilniuje, Kaune – daliai žmonių reikės 3-5 dienas ilgiau palaukti antro skiepo. Tačiau jis užtikrino, kad jaudintis dėl to nereikėtų. Vakcinos sukurto imuniteto apsauga dėl to nenukentės.
Perka testus
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ruošiasi skelbti viešąjį pirkimą dėl vieno milijono greitųjų antigenų testų įsigijimo.
Kaip penktadienį pranešė laboratorija, tiekėjai kviečiami registruotis CPO LT naujai sukurtame elektroniniame Medicininių testų kataloge ir teigia, kad pirkimo procedūros vyks kur kas greičiau nei iki šiol – truks iki 10 darbo dienų.
„Asmeniškai kviečiu tiekėjus, kurie dar nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose elektroninėje erdvėje, registruotis CPO LT elektroniniame kataloge. Tokiu būdu bus galima dalyvauti NVSPL ar kitų įstaigų skelbiamuose pirkimuose. Svarbu paminėti, kad nuo šiol visų valstybei reikalingų testavimui skirtų priemonių, kurios įtrauktos į elektroninius katalogus, įsigijimas vyks per šiuos katalogus“, – pranešime sako NVSPL direktorius Danas Bakša.
Laboratorijos vadovo teigimu, įgyvendinus šį projektą pirkimo procedūros dabar bus gerokai trumpesnės: jau po 8–10 darbo dienų bus galima pasirašyti sutartis su tiekėjais, netaikant pasirašymo atidėjimo termino.
