„Praėjusį penktadienį EK pradėjo teisinius veiksmus prieš bendrovę „AstraZeneca“ dėl sudarytos sutarties pažeidimų“, – pranešė EK atstovas sveikatos apsaugos reikalams Stefanas de Keersmaeckeris.
„Nesilaikyta kai kurių sutarties sąlygų. Taip pat bendrovė nepajėgė pasiūlyti patikimos strategijos, užtikrinančios vakcinos dozių pristatymą laiku“, – pridūrė S. de Keersmaeckeris.
Pasak jo, teisinis procesas pradėtas „27 valstybių narių, visiškai pritarančių šiems veiksmams, vardu“.
„Šiuo atveju mums svarbu užtikrinti, kad pakankamas dozių skaičius, į kurį ES piliečiai turi teisę ir kuris buvo pažadėtas pagal sutartį, bus pristatytas be delsos“, – kalbėjo jis.
Tarp Europos Komisijos ir „AstraZeneca“ kilo konfliktas, kadangi britų ir švedų farmacijos milžinės negebėjimas blokui pateikti sutartą skaičių vakcinos dozių sužlugdė pastangas užtikrinti sparčią vakcinavimo kampanijos pradžią.
Vakcinų įsigijimo visam blokui vadovaujanti EK praėjusią savaitę pranešė valstybėms narėms apie savo planus kreiptis į teismą ir paprašė šalių vyriausybių paramos.
Diplomatų teigimu, bet koks ieškinys prieš „AstraZeneca“ iš pradžių bus pareikštas Belgijos teisme – tai jurisdikcija, dėl kurios susitarta EK ir „AstraZeneca“ sudarytoje sutartyje.
„AstraZeneca“ iki šiol pateikė vos 31 mln. iš 120 mln. vakcinos dozių, kurias pažadėjo blokui.
Bendrovė įspėjo, kad galės pateikti tik 70 mln. iš 180 mln. vakcinos dozių, kurios bus pristatytos per likusią šių metų dalį.
„AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot (Paskalis Sorio) teigia, kad jo sutartis jo įmonę su ES susieja tik sąlyga „dedant geriausias pastangas“.
Visgi EK teigia, kad likusi sutarties dalis numato didesnę teisinę atsakomybę, tuo tarpu ES diplomatai ir įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė daugiausia pažadėtų dozių pristatė Didžiajai Britanijai – šioje šalyje bendrovė yra įsikūrusi.
