Ekspertai paneigė sklandžiusį mitą dėl perteklinių mirčių: skeptikams pateikė aiškią analizę

Kol dalis visuomenės kelia klausimą, ar Lietuvoje stebimos perteklinės mirtys yra dėl negautų medicininių paslaugų, vis dėlto ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra būtent koronaviruso diagnozė.

Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>KUL nuotr.
Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>KUL nuotr.
Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>V.Balkūno nuotr.
Ekspertų atlikta analizė parodė, kad pagrindinė perteklinių mirčių priežastis yra koronaviruso diagznozė.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 11:56 AM, atnaujinta Apr 28, 2021, 12:13 PM

Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį analizę pristatęs Vyriausybės Kanceliarijos vyresnysis patarėjas Aistis Šimaitis pastebėjo, jog jeigu pagrindinė priežastis būtų nesuteiktos medicininės paslaugos, šiuo laikotarpiu matytume 5-7 kartus didesnį perteklinį mirtingumą.

Vis dėlto, anot A.Šimaičio, tikrųjų pasekmių dėl negautų medicininių paslaugų mes dar nematėme.

Tyrė dviem metodais

Vyriausybės kanceliarijos atstovas pristatė statistinį perteklinių mirčių Lietuvoje vertinimą – atsakė į pastaruoju metu visuomenėje keltą klausimą, ar perteklinės mirtys yra būtent dėl koronaviruso, ar ne.

Pasak A.Šimaičio, kylant COVID-19 atvejų kreivei, kyla ir mirtingumas, tačiau tai savaime nenusako priežastinio ryšio – tai tik nurodo sąsają, grubiai prognozuoja, kiek mirčių bus už dviejų savaičių.

Keliamos dvi hipotezės: pirmoji – jog teigiamas COVID-19 testas pagreitina žmogaus mirtį, nesvarbu, ar tiesiogiai ją sukelia, ar ne. Antroji hipotezė – paslaugų prieinamumas: tai, kad COVID-19 atvejai sumažina medicininių paslaugų prieinamumą, o žmonės miršta būtent dėl to, kad šių paslaugų negauna.

Anot analitiko, akivaizdu, kad esant aukštiems užsikrėtimo koronavirusu atvejams, užimamos reanimacijos lovos, sustoja planinės operacijos, žmones veikia ir psichologinis baimės jausmas, dėl ko jie galimai nesikreipia medicininių paslaugų.

„Visiems kyla klausimas, ar yra užuominų apie tikrąjį priežastinį ryšį šiuo laikotarpiu – ar COVID-19 žudo žmones, ar šiuo laikotarpiu neteikiamos sveikatos paslaugos?“, – įvardijo A.Šimaitis.

Mokslininkų grupė retrospektyviai palygino COVID-19 užsikrėtusią grupę su kontroline žmonių grupe, kuri yra demografiškai, paslaugų teikimo ir kovido paplitimo prasme identiška.

Pirmiausia šias grupes palygino laiko iki mirties metodu – matoma, kad kontrolinės grupės mirčių pasiskirstymas 90 dienų laikotarpiu buvo visiškai tolygus: dalis mirė po 5 dienų, kiti po 90 dienų. Tuo metu didžioji dalis turinčių teigiamą COVID-19 testą mirė labai greitai – per 28 dienas.

„Akivaizdu, kad COVID-19 teigiamas testas, nesvarbu, ar sirgta simptomine forma, ar besimptome, jis paspartina žmogaus mirtį, ir žmogus tikrai miršta labai greitai. 90 proc. mirčių įvyksta per pirmas tris keturias savaites“, – įvertino A.Šimaitis.

Mokslininkai situaciją įvertino ir kitu būdu – mirties rizikos metodu: koks procentas užsikrėtusiųjų ir kontrolinės grupės asmenų mirė. Rezultatai parodė, kad turint teigiamą COVID-19 testą, tikimybė mirti padvigubėja.

„Įsivaizdavimui, kodėl tai yra didelis skaičius – kadangi 10-15 proc. Lietuvoje buvo užsikrėtę kovidu, tai reiškia, kad jeigu negaunamos medicininės paslaugos tuo laikotarpiu būtų jų mirties priežastimi, mes turbūt matytume 5-7 kartus didesnį perteklinį mirtingumą negu dabar.

Nes tie žmonės, kurie neturėjo teigiamo COVID-19 testo, jie taip pat negavo medicininių paslaugų. Tai tikrai ne tūkstančiais skaičiuotume, o dešimtimis tūkstančių, jei ne COVID-19 būtų mirtes priežastimi. Todėl panašu, kad kovido diagnozė buvo tai, kas paskatino žmonių ankstyvą mirtį“, – įvertino analitikas.

Anot jo, statistiškai abejonių nekyla dėl to, jog būtent koronaviruso diagnozė pagreitina žmonių mirtį. Nors tai reikštų, kad Vyriausybės taktika valdyti pandemiją karantinu buvo teisingas žingsnis, yra ir nerimą keliančių naujienų.

„Tai tam tikra prasme negali būti vertinama vienareikšmiškai kaip geros naujienos, kadangi šios nesuteiktos paslaugos turės pasekmių – panašu, kad tų pasekmių mes dar nematėme.

Greičiausiai tų nesuteiktų paslaugų pasekmes mes matysime ateityje. Panašu, kad viskas, ką matėme iki šiol, didžioji dauguma tų mirčių buvo todėl, kad žmonės užsikrėtė COVID-19“, – kalbėjo A.Šimaitis.

Pagrindinės priežastys

Pernai Lietuvoje mirė 43 547 žmonės (21,3 tūkst. vyrų ir 22,2 tūkst. moterų), t. y. 5 266 asmenimis daugiau negu 2019 m.

Higienos institutas atkreipia dėmesį, kad vertinant mirčių situaciją reiktų turėti omenyje tai, jog 2020 m. ir 2019 m. mirčių statistikos požiūriu kontrastingi. 2019 m. išsiskiria mažesniu mirčių mūsų šalyje skaičiumi, palyginti su ankstesniais metais.

Todėl norint matyti realų vaizdą pirmiausia reikalinga skaičiuoti ketverių metų vidurkį – Lietuvoje mirčių perviršis 2020 m. siekia 3 771 mirtį. 3 289 mirtys susijusios su COVID-19 liga (2 266 atvejais pagrindinė mirties priežastis – COVID-19 liga, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų).

2020 m. 22,8 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (47 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,2 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, COVID-19 liga ir virškinimo sistemos ligos sudarė 87,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 m.), nuo piktybinių navikų – 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., nuo COVID-19 ligos – 5,2 proc. ir nuo virškinimo sistemos ligų – 5 proc. visų mirusiųjų. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.