Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1585 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šalyje COVID-19 jau užfiksuotas 244 555 asmenims. Šiuo metu serga 15 238.
Per antradienį mirė dar 15 pacientų. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 3900 aukų.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo.
Per antradienį pirmąja vakcinos doze paskiepyti 10 424 žmonės.
Antrąją vakcinos dozę antradienį gavo 1147 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 647 483 žmonės.
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 250 088. Lietuvoje jau panaudota 897 571 vakcinų.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 220 565 asmenys. Per praėjusią parą pasveiko 887 asmenys.
Per praėjusią parą ištirti 12 842 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 2 584 067 ėminiai
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, penkiems – nuo 70 iki 79-erių metų.
Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3900 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7874 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1399 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Regi lūžio tašką
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo metu Lietuva dėl didėjančių skiepijimo nuo COVID-19 apimčių yra netoli esminio lūžio suvaldant pandemiją.
„Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje, tikrai esame labai arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Savo nuomonę jis pagrindė Jungtinės Karalystės patirtimi, kai šalyje paskiepijus ketvirtadalį gyventojų epidemiologinė situacija ėmė gerėti.
„Patirtis iš Jungtinės Karalystės, kuri buvo pristatyta šio susitikimo metu, įrodo, kad pasiekus ketvirtadalį paskiepytų asmenų, situacija ima gerėti ir tiek užsikrėtimų skaičius ima mažėti, tiek ir ligoninėje gydomų asmenų skaičius pradeda mažėti. Na, o pasiekus 50 proc. asmenų, paskiepytų bent pirmąja doze, situacija labai reikšmingai pasikeičia, o to jau galima tikėtis Lietuvoje birželio mėnesio pradžioje arba birželio mėnesį“, – atkreipė dėmesį šalies vadovo patarėjas.
Situacija blogėja
COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos.
Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.
Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.
Artimiausiomis dienomis bus pradėta mažinti planinių stacionaro paslaugų apimtis.
Kauno regione šiuo metu užimta 300 iš 380 arba 79 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų su deguonies tiekimu.
Taip pat užimtos 27 iš 43 arba 63 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe, 20 pacientų taikoma plaučių ventiliacija.
Protrūkis mokykloje
Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.
„Šiai dienai pas mus keturios klasės iš 14 yra saviizoliacijoje, trijose klasėse buvo rasta po vieną vaiką, kuris serga COVID-19, o vienoje klasėje rasti penki užsikrėtę vaikučiai“, – teigė R. Dagienė.
Jos duomenimis, šie aštuoni mokiniai buvo klasėse, tuo metu kiti trys pamokose nedalyvavo ir buvo saviizoliacijoje dėl susirgimų šeimose.
Pasak direktorės, klasėse buvusiems vaikams nustatyta besimptomė COVID-19 forma.
„Tėvai nustebę ir vaikai nustebę, kas čia dabar atsitiko?“ – kalbėjo mokyklos vadovė.
Ar protrūkių bus daugiau?
Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.
Kaip pabrėžia epidemiologai, tai, kad ryškių pokyčių protrūkių struktūroje nefiksuota, yra geras ženklas, nors bendra epidemiologinė situacija išlieka stabiliai sudėtinga.
„Jau kuris laikas matome išaugusias testavimo dėl COVID-19 ligos apimtis. Būtent intensyvesnis testavimas atsiveriančiam verslui yra tas sėkmės raktas, galintis užkirsti kelią protrūkių atsiradimui. Jei infekcijos nepavyksta išvengti, ypač svarbu, kad visi – tiek turėję didelės rizikos, tiek mažos sąlytį – sutiktų tirtis. Taip galime žymiai greičiau lokalizuoti protrūkį, kas verslui leidžia greičiau grįžti į įprastas vėžes, neužmirštant kitų svarbių prevencijos priemonių“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Vakcinų siunta
Antradienį Lietuvą pasiekė dvyliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 4800 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes.
Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst.
