Šalyje atlikti 10 tūkst. 984 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 549,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 245 tūkst. 896 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 221 tūkst. 576 asmenys, deklaruoti 176 tūkst. 437 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 526 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 60 tūkst. 665.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3916 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7899 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1241 COVID-19 pacientas, 145 iš jų – reanimacijoje
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1241 COVID-19 pacientas, 145 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1010 ligonių, 80 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 120 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 245 tūkst. 896 žmonės.
Sunkių pacientų skaičius auga, o po pasaulį jau sklando ir nauja grėsmė – vakcinoms atsparesnė „indiškoji“ koronaviruso atmaina. Dideliu iššūkiu gali tapti ir ateinantis savaitgalis. Epidemiologai perspėja, savo mamas lankykite atsargiai.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 40–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 60 iki 69-erių metų.
Du mirę asmenys priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, po vieną mirusįjį – 50–59 ir 40–49 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3916 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7899 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1416 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Lietuvių (ne)noras skiepytis
Keturi iš dešimties lietuvių norėtų nuo COVID-19 pasiskiepyti kai tik bus įmanoma, dar 21 proc. tai norėtų padaryti šiemet, rodo Eurobarometro apklausos duomenys.
Į klausimą, kada norėtumėte pasiskiepyti, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų jums prieinama, 39 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad tai padarytų kuo greičiau arba jau yra pasiskiepiję.
Profesorė: persirgus koronavirusu rizika per pusmetį užsikrėsti vėl sumažėja daugiau nei 80 proc.
Pasak jo, toks nesiskiepyti apsisprendusių žmonių skaičius galbūt nėra itin grėsmingas iš epidemiologinės pusės, tačiau rodo, jog siekiant sėkmingai paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų, reikės įdėti pastangų.
Kaip vertiname karantiną?
70 proc. Lietuvos piliečių pateisina gyvenimo suvaržymus, įvestus kovojant su pandemija – kiek mažiau nei vidutiniškai ES, kur taip manančių yra 73 proc. Vis dėlto 31 proc. lietuvių respondentų teigė, kad iškęsti suvaržymus buvo sunku. ES taip jautėsi kiek mažiau žmonių – 29 proc.
67 proc. respondentų iš Lietuvos teigia pasitikintys ES pandemijos valdymu. ES vidutiniškai taip galvoja 43 proc. respondentų. Savivalda pasitiki 54 proc. lietuvių (52 proc. ES), Vyriausybe – 52 proc. lietuvių (ES – 43 proc.).
Ar karantinas gali griežtėti?
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad, nepaisant negerėjančių užsikrėtimų koronavirusu rodiklių, nėra tokios ribos, kuri verstų Vyriausybę griežtinti neseniai sušvelnintus karantininius apribojimus ar atskirose savivaldybėse įvesti lokalų griežtesnį režimą.
Susiję straipsniai
Šiandien turime nemažą atvejų skaičių, bet turime stebėti, kokios tendencijos bus rytoj, poryt ir likusią savaitę. Dėl vienos dienos skaičių nepulsiu kažkokių pažadų kažką daryti dalinti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Kaip trečiadienį pranešė Statistikos departamentas, praėjusią parą, antradienį, Lietuvoje patvirtinta 1585 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 15 žmonių. Paskutiniais duomenimis, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 545,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 30,2 proc. asmenų.





