Šalyje atlikti 5456 molekuliniai (PGR) ir 3653 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Situacijai šalyje prastėjant, epidemiologai guodžiasi bent tuo, kad juodžiausio scenarijaus pavyko išvengti. Kol kas. Situacija ligoninėse jau kaista. Dar nežinia, ar karantino laisvinimai nenulems naujo užsikrėtimų bumo. Todėl prarasti atsargumo nevalia.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst. 337 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 224 tūkst. 942 asmenys, deklaruoti 179 tūkst. 439 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 492 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 995.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3956 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7985 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydoma beveik 1,3 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 134 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1272 COVID-19 pacientai, 134 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1055 ligoniams, 74 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst. 337 žmonės.
Praėjusią parą paskiepyti 556 žmonės
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 22 žmonės, antrą – 534, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 691 tūkst. 403 asmenys, abiem – 304 tūkst. 154.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 49,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,3 proc. 70–79 metų gyventojų ir 46,3 proc. 60–69 metų gyventojų.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.
Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 151 tūkst. 105 vakcinos dozes, 1 mln. 112 tūkst. 205 dozės pristatytos į vakcinavimo centrus. Juose panaudota 995 tūkst. 557 dozės.
Kol kas nepanaudota 155 tūkst. 548 vakcinos dozių.
Koronaviruso skiepai ir onkologinės ligos: ką reikėtų žinoti sergantiesiems?
Vilnius ruošiasi kviesti skiepytis 45 m. gyventojus
Vilnius šią savaitę sunaudojo 46 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų. Vilniaus miesto administracijos direktorės Linos Koriznienės teigimu, jei ir toliau Vilnius gaus pakankamai vakcinų ir bus gebama naudoti jas tokia pat sparta, jau kiek daugiau nei po mėnesio Vilnius bus paskiepijęs 70 proc. vilniečių.
Toliau judant tokia sparta, šią savaitę planuojama kviesti skiepytis 45 metų ir vyresnius vilniečius. Kiekvienas gali sekti naujausią informaciją puslapyje https://vakcina.vilnius.lt/ ir nepraleisti savo galimybės.
Vilnius yra sausio pradžios lygyje
Epidemiologų vertinimu, Vilnius pagal esamą situaciją yra net prastesnėje – sausio pradžios situacijoje. Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, kad situacijai Vilniaus regione blogėjant, dalį pacientų galėtų perimti gydymo įstaigos Kauno ir Panevėžio regionuose.
Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas skirti apie 20 tūkst. šią savaitę visai Lietuvai numatytų „Pfizer“ vakcinos dozių tik sostinei sukėlė kitų savivaldybių pasipiktinimą. Iš viso Vilniui, įskaitant Santaros klinikas, numatyta 46,5 tūkst. dozių, t.y. beveik pusė visos šią savaitę Lietuvai skirtos „Pfizer“ siuntos.
Koronaviruso skiepai ir onkologinės ligos: ką reikėtų žinoti sergantiesiems?
Neringoje mažiausiai vieną skiepą yra gavę 45,8 proc. gyventojų
Neringoje paskiepyta 46 proc. gyventojų, tarp didmiesčių daugiausiai žmonių pasiskiepijo Kaune ir Alytuje.
Kaune paskiepyta 27,5 proc. gyventojų, menkai atsilieka Alytus, čia pasiskiepijusių – 27,3 proc. Panevėžyje paskiepytųjų – 25,4 proc., Vilniuje – 24,3 proc., Šiauliuose – 21,6 proc., o Klaipėdoje – 20,4 procento. Mažiausiai pasiskiepijusia savivaldybe išlieka Šalčininkų rajonas – čia vakcinuoti 13,8 proc. gyventojų. Vangiai skiepijamasi ir Visagine bei Vilniaus rajone – pasiskiepijusių atitinkamai yra 15,5 proc. ir 18 procentų.
Susiję straipsniai
Šiauliams iškritus iš „švelnesnio“ karantino savivaldybių, pradinukai klasėse liks, o testuosis tik norintieji
Šiaulių meras Artūras Visockas pareiškė, kad, skirtingai nei reikalauja Vyriausybės patvirtinta tvarka, nereikalaus profilaktiškai testuoti pradinukų ir leis jiems toliau mokytis kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, kad tvarką savivaldybė galėtų nebent griežtinti.