Ministerija ketvirtadienį pranešė įvertinusi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktą informaciją apie užregistruotas nepageidaujamas reakcijas į šią vakciną ir kartu atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros rekomendacijas bei epidemiologinę padėtį šalyje nusprendė tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma nuo pat pradžių.
„Tai reiškia, kad „Vaxzevria“ vakcina ir toliau galės skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, ir Lietuva lieka tarp dešimties Europos Sąjungos šalių, kurios netaiko papildomų amžiaus ribojimų šiai vakcinai“, – rašoma SAM pranešime.
Ketvirtadienį po SAM sprendimo lrytas.lt susisiekė su sveikatos ekspertų tarybos nariu onkoimunologu Mariumi Strioga. Jis tvirtino savo nuomonės nepakeitęs. „AstraZeneca“ vakcina, anot jo, nereikėtų skiepyti jaunų suaugusiųjų.
„Aš toliau laikausi savo nuomonės. Mes daugiau vertiname imunologinę pusę, o SAM globaliai žiūri“, – tvirtino M.Strioga.
„Pačiai jauniausiai žmonių grupei „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą šiandien ribočiau. Bent jau 30 m. ar 40 m. asmenims jos neduočiau. Bet priimtas kitoks sprendimas“, – pridūrė ekspertas.
Remiasi užsienio šalių pavyzdžiu
Ministerijos teigimu, atsisakyti papildomų ribojimų jau nusprendė ir Vokietija, anksčiau skyrusi šią vakciną tik asmenims nuo 60 metų.
SAM teigimu, riboti amžiaus skiepijant „Vaxzevria“ vakcina nerekomenduoja ir Europos vaistų agentūra, pateikusi išvadą, kad šios vakcinos nauda kovojant su COVID-19 ligos plitimu ir toliau nusveria vakcinos galimų šalutinių poveikių riziką suaugusiems visose amžiaus grupėse. Agentūros vertinimu, „Vaxzevria“ veiksmingai apsaugo nuo hospitalizavimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje ir mirčių dėl COVID-19 ligos. Didėjant infekcijos atvejų skaičiui didėja ir vakcinos teikiama nauda.
Tuo tarpu Lietuvoje nerimą kelia tai, kad į ligonines patenka vis jaunesni gyventojai, sergantys COVID-19 liga.
Pasak SAM, Airijoje atliktas tyrimas rodo, kad 1 mln. „AstraZeneca“ vakcina paskiepytų gyventojų tenka 4-10 itin retų šalutinių poveikių ir viena mirtis. Lietuvoje šia vakcina paskiepyta 270 tūkst. gyventojų, todėl, ministerijos teigimu, atitinkamai mažesnis yra ir galimų itin retų poveikių skaičius.
Skiepijant šia vakcina SAM ir toliau rekomenduoja daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės, nes po ilgesnės pertraukos žmogaus organizme formuojasi daugiau antikūnų ir susidaro tvirtesnis imunitetas.
Jeigu ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centras antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę gali skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4-12 savaičių intervalu. Tačiau gyventojai raginami objektyviai įvertinti poreikį trumpinti laiką tarp pirmos ir antros dozės ir rinktis jų sveikatai naudingiausią sprendimą.
Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina.
„Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio sinuso tromboze – sagitalinis sinusas yra labai stambi galvos smegenų vena – buvo du atvejai. Abu atvejai jauniems žmonėms – 27 ir 30 metų“, – sakė ji.
R. Pilvinienės teigimu, vienas žmogus jau pasveiko, kitas – dar gydomas ligoninėje.
Vaistų kontrolės tarnybos atstovė taip pat teigė, kad balandį registruoti dar keli trombozės atvejai.
Europos vaistų agentūra balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.
Anot agentūros, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse. Todėl jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
