„Mane ištiko šokas. Buvau visiškai sveikas žmogus, neturintis absoliučiai jokių simptomų“, – stebėjosi moteris, tačiau testo rezultatą jai pranešusi specialistė paaiškino, kad, ko gero, Lina serganti besimptome ligos forma.
Žinoma, kad dėl užsikrėtimo COVID-19 operacija Linai buvo atšaukta. Netrukus moteris sulaukė skambučio iš epidemiologinę tyrimą vykdančio Nacionalinio visuomesnės sveikatos centro (NVSC) specialisto.
Lina iš Vokietijos į Lietuvą dėl medicinių priežasčių grįžo keliomis savaitėmis anksčiau. Tuomet ji taip pat kontaktavo su NVSC, užpildė būtiną anketą, atvykusi į šalį izoliavosi namie. Tai patikrino ir policijos pareigūnai, pastebėjo moteris.
Tačiau pašnekovės niekaip neapleido abejonė, ar teigiamas testo rezultatas negali būti klaida. Jos dvejones sustiprino ir pačios atliktas savikontrolei skirtas testas. „Namuose pasidariau ne turguje iš po bobutės skverno, o vaistinėje pirktą antigeno testą, kuris buvo neigiamas“, – paaiškino Lina.
Tuomet ji susidūrė su nauja problema. Pakartotinai užsiregistruoti į patikros punktą nėra taip paprasta. „Paskambinau šeimos gydytojai ir pasakiau, kad noriu pasidaryti dar vieną testą, kad galutinai būčiau tikra dėl COVID-19 ligos“ – prisiminė moteris.
Tačiau šeimos gydytoja pasiūlė kreiptis į NVSC, o šios įstaigos specialistai siuntė Liną atgal pas šeimos gydytoją. Pašnekovė liejo neviltį dėl to, kad registracija pakartotiniam testui jai kainavo daug nervų ir laiko, nes niekas negalėjo dorai paaiškinti, kaip jai tai padaryti.
„Patekau į biurokratinę mėsmalę. Penkias dienas gyvenau vien raminamaisiais vaistais, netekau 5 kilogramų svorio. Baugino ne tiek besimptomė liga, kiek nežinia ir vis skirtingi paaiškinimai bei nukreipimai atsakymo ieškoti kitur“, – neviltį liejo pašnekovė.
Planuoja eiti į teismą
Galiausiai Linai pavyko pasiekti, kad jai būtų atliktas dar vienas testas. Šį kartą atsakymas buvo neigiamas. Per savaitės laikotarpį du skirtingus COVID-19 testo atsakymus gavusi moteris atsidūrė tarp dangaus ir pragaro. Nepaisant neigiamo rezultato, įrašas apie užsikrėtimą e.sveikatoje išliko. Todėl neaišku, ar Lina traktuojama, kaip serganti, persirgusi ar niekuomet nesirgusi?
„Kaip gali būti, kad prieš 5 dienas darytas testas yra teigiamas, o po to jau neigiamas? Kuriuo testu man tikėti?“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
Į šį jos klausimą atsakyti negalėjo nei šeimos gydytoja, nei NVSC. Tuomet Lina tikino susisiekusi su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistu.
Šis negalėjo nieko garantuoti, bet patvirtino, kad pirmojo testo atlikimo metu laboratorijoje galėjusi įsivelti klaida. Todėl atsiprašė ir pasiūlė moteriai po tam tikro laiko pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodytų, ar ji turi antikūnių. Tai esą atsakytų į klausimą ar Lina apskritai sirgo.
Pašnekovė pastebi dėl klaidos patyrusi ne tik moralinę žalą. Laukia ir nemenki piniginiai nuostoliai. Po operacijos ji planavo skirti mėnesį atsigavimui Lietuvoje ir birželį ji turėjo pasiūlymą išvykti dirbti į Vokietiją. Panašu, kad ši proga jau „nuplaukė“.
Lina sako neatmetanti galimybės, kad žalos atlyginimo išsireikalauti bandys teisiniu būdu. Tačiau šiuo metu ji teigia gyvenanti laukimu, kada galės pasidaryti kraujo tyrimą.
Dar vienas neigimas testas
Lina atliko dar vieną COVID-19 testą. Įsitikinti reikėjo, prieš pagaliau jai atliktą operaciją. Rezultatas ir šį kartą - neigiamas.
„Tai tik dar kartą patvirtina, kad pirmo testo atveju buvo padaryta klaida. Dabar jau aišku, kad kažkas „susimovė“. Bet nuo šiol aš visur figuruosiu, kaip žmogus persirgęs COVID-19“, – apmaudo neslėpė Lina.
Antradienį jai galiausiai buvo atlikta, kaip moteris teigia, beveik metus dėl pandeminių nesklandumų vis atidėliota planinė operacija.
Kartoti testą galima
Kaip naujienų portalui lrytas.lt paaiškino SAM specialistai, profilaktinio tyrimo mobiliame punkte ar gydymo įstaigoje metu gavus teigiamą antigeno testo rezultatą, asmuo gali per 48 val. registruotis į mobilų punktą patvirtinamajam PGR tyrimui.
Tačiau ministerijos atstovai pabrėžia, kad prekybos vietose įsigyjami greitieji antigenų testai yra skirti savikontrolei, asmuo turėtų vadovautis mobiliajame punkte ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto greitojo antigeno testo rezultatu.
„Jei patvirtinamasis PGR tyrimas atliekamas greičiau nei per 48 val. nuo greitojo antigeno testo rezultato gavimo, asmeniui izoliacija nutraukiama, asmuo laikomas nesergančiu“, – rašoma SAM atsakyme.
