Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 911 naujų koronaviruso atvejų. Iš viso šalyje COVID-19 jau užfiksuotas 267 769 asmenims. Šiuo metu serga 15 227.
Per antradienį mirė dar 9 pacientai. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 4136 aukų.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 534,8 atvejo.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 243 126 asmenys. Per praėjusią parą pasveiko 1023 asmenys.
Per antradienį pirmąja vakcinos doze paskiepyti 9874 žmonės.
Antrąją vakcinos dozę trečiadienį gavo 12 630 žmonių.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 887 413 žmonės.
A. Riukienė pakomentavo, kam buvo panaudotos vakcinacijos registracijai skirtos lėšos
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 460 411. Lietuvoje jau panaudota 1 347 824 vakcinų.
Per praėjusią parą ištirti 17 898 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 2 857 438 ėminiai
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1196 COVID-19 pacientai, 118 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne diena, kiek sumažėjo: antradienį jis siekė 1225.
Deguonis papildomai tiekiamas 994 ligoniams, 66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 125 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 267 tūkst. 769 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 62 tūkst. 859 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 15 tūkst. 227 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 90–99 ir 70–79 metų, po vieną – 50–59 ir 60–69 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4136 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8361 mirtis.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1496 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Karantino atlaisvinimai
Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymus atverti prekybos centrus savaitgaliais, ilginti barų darbo laiką, patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kažkiek (barų) ilginti darbo laiką, kiek aš žinau, bus siūloma, galbūt ne tiek, kiek yra tikimasi, (prekybos centrų savaitgaliais) taip pat“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Ji patvirtino, kad klausimas bus trečiadienį svarstomas Vyriausybės posėdyje, tačiau nekonkretizavo, kiek svarstoma ilginti viešojo maitinimo įstaigų, prekybos centrų darbo laiką.
„Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė.
Epidemiologinė situacija
Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau išlieka sudėtinga, visgi, analizuojant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vykdomo epidemiologinio tyrimo metu surinktus duomenis, matyti kai kurie stabilizavimosi požymiai.
Praėjusią savaitę užfiksuotas kiek didesnis bendras tebesitęsiančių protrūkių skaičius (ankstesnės savaitės pradžioje buvo užfiksuoti 365 protrūkiai, šios savaitės pradžioje – 448). Nežymiai padaugėjo protrūkių daugelyje sektorių: prekybos, statybos, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos įstaigose, ugdymo įstaigose.
Tuo metu 18-ąją savaitę augimas buvo fiksuotas tik prekybos ir statybos sektoriuose. Nežymus protrūkių mažėjimas užfiksuotas maisto pramonės, gamybos sektoriuose. Po kelis protrūkius „užgeso“ siuvimo ir logistikos sektoriuose.
Praėjusią savaitę NVSC epidemiologams aiškinantis užsikrėtimo COVID-19 liga aplinkybes, padaugėjo asmenų, kurie įvardija, jog užsikrėtimas įvyko po sąlyčio šeimoje. Per praėjusią savaitę tokių asmenų buvo 31,4 proc. Ankstesnę savaitę ši užsikrėtimo priežastis bendroje COVID-19 atvejų struktūroje sudarė apie 25,6 proc.
Galimybių pasas
Nuo kitos savaitės pradedant veikti vadinamajam galimybių pasui, už asmeninių švenčių dalyvių patikrą bus atsakingi jų organizatoriai. Tuo metu užsienio turistams lietuvišką galimybių pasą pradžioje atstos popierinės skiepų pažymos.
Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad paprastesnė situacija bus renginiuose ir maitinimo įstaigose – čia už paso patikrą bus atsakingi paslaugų teikėjai.
„Paslaugų teikėjas yra atsakingas už tai, kad būtų patikrintas galimybių pasas. Čia paprasčiau, kai kalbame apie renginį, maitinimo įstaigas“, – „Verslios Lietuvos“ renginyje antradienį sakė L. Ašoklienė.
„Kai kalbame apie asmenines šventes ir nuomą – jei sudaroma nuomos sutartis, tai turėtų būti numatyta, kad organizatorius būtų atsakingas, jog būtų patikrinti visi esantys asmenys, kad jie turi pasą. Jeigu kartais to nėra, tai atsakomybė tenka tam, kas suteikia paslaugą“, – aiškino ji.
Susiję straipsniai
Kodėl svarbu nepraleisti antros skiepo dozės?
Antroji vakcinos dozė suteikia didesnę apsaugą nei galite pagalvoti. JAV mokslininkai ir sveikatos institucijos primena, kodėl gyventojai turėtų pasiskiepyti, net jeigu taip padarys vėliau nei planuota.
Taip. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, jeigu skiepijatės dviejų dozių vakcina, didesnei apsaugai nuo COVID-19 gauti, turėtumėte pasiskiepyti abiem dozėmis. Tai ypač svarbu, pasaulyje atsirandant naujoms viruso atmainoms. Žvelgiant praktiškai, nepasiskiepiję antrąja doze, susidursite su problemomis, darbdaviams, aukštojo mokslo įstaigoms, oro linijoms ar pasienio tarnyboms pareikalavus pateikti pilnos vakcinacijos įrodymą.
Tačiau daug žmonių nesupranta antrosios dozės svarbos. Vadovaujantis naujausiais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, daugiau nei penki milijonai arba beveik 8 procentai vieną „BioNTech ir Pfizer“ arba „Modernos“ dozę gavusių asmenų neatvyko skiepytis antrąja doze.
Žmonės nesiskiepija antrąja doze dėl skirtingų priežasčių: kai kurie teigia besijaudinantys dėl šalutinio poveikio, kuris, vadovaujantis plačiai skelbiamais duomenimis, daug stipresnis po antrosios dozės, kiti teigia, kad buvo atšauktas antrajai dozei jiems skirtas laikas, o jį pakeisti buvo sudėtinga. Vis dėlto, naujausi tyrimai atskleidė, kad dauguma žmonių paprasčiausiai yra susipainioję ir klaidingai mano, kad vienos dozės pakanka.