Dar įspūdingiau atrodo faktas, kad 2020-2021 m. gripo sezono metu į ligoninės patalą neatsigulė nei vienas šia liga susirgęs pacientas. Palyginimui, prieš kelis metus medikų pagalbos prireikė net 2 tūkst. asmenų.
Didelių diskusijų dėl gripo atsitraukimo priežasties nekyla – žmonės labiau saugojosi, rūpinosi higiena, mažiau kontaktavo tarpusavyje. Todėl infekcijai nebeliko terpės, kaip plisti.
Specialistai džiaugiasi, kad liga bent trumpam pasitraukė. Tačiau jiems nerimą kelia tai, kad į „pogrindį“ iškeliavęs gripas „veikia“ nežinia ką. Daug kalbama apie COVID-19 mutacijas, bet gripas irgi nebūna visada toks pat.
Po įprasto gripo sezono mokslininkai turi devynias galybes šio viruso pavyzdžių, lengviau gali prognozuoti, koks gripas vyraus ateinantį sezoną. Tai leidžia parinkti efektyviausią gripo vakcinų sudėtį. Bet šiemet ne vienai valstybei nepavyko „pagauti“ gripo viruso. Taip nutiko ir Lietuvoje.
Sergamumą lemia 3 priežastys
Gripo sezonu laikomas laikotarpis nuo 40-osios besibaigiančių metų savaitės (rugsėjo pabaigos arba spalio pradžios) iki 20-osios prasidėjusių metų savaitės (gegužė). Šiemet paskutinė gripo sezono diena – gegužės 23 d., bet specialistai naujų susirgimų jau nebesitiki.
Tuo metu fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKT) infekcijomis.
Tai koks bus sergamumas gripu konkretų sezoną, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistės Gretos Gargasienės, lemia trys pagrindiniai faktoriai: užsikrėtimo prevencija, specifinė prevencija (vakcinavimas) ir antigeninė viruso kaita.
„Jeigu virusas mažai kinta, vakcina efektyviai veikia konkrečiai tą sezoną cirkuliuojantį virusą. Tada mes turime labai didelę apsaugą. Jeigu mes nesilaikome prevencijos priemonių arba vakcina galbūt neatitinka cirkuliuojančio viruso – turime didesnį sergamumą“, – portalui lrytas.lt paaiškino specialistė.
Jos teigimu, konkretų gripo sezoną vyraujantys orai didelės įtakos sergamumui paprastai neturi.
„Žinoma, kad yra oro sąlygos – drėgmė ir šaltis – kurios leidžia gripo virusui plisti geriau. Tačiu esmė yra tai, kad žiemą žmonės daugiau laiko leidžia uždarose aplinkose, jos yra prasčiau vėdinamos. Todėl susidaro geresnės sąlygos virusui plisti“, – dėstė G.Gargasienė.
Specialistė išskyrė 2018-2019 m. gripo sezoną. Tąkart ši liga Lietuvai smogė ypatingai skaudžiai. Ligoninėje dėl gripo gydėsi daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, kai įprastai tokių sunkių susirgimų būdavo apie 1 tūkst.
2018-2019 m. infekcija pareikalavo ir daugiau aukų. Dėl gripo ar jo komplikaciją tą sezoną mirė 26 žmonės.
Sergamumas gripu 2020-2021 m. sezoną sunkiai palyginamas. Mirčių – nulis, hospitalizacijų – nulis. Sergamumas gripu, lyginant su praėjusiu sezonu sumažėjo net 53 (!) kartus.
„Jeigu 2019-2020 m. turėjome virš 16 tūkst. susirgimų gripu, tai šiais metais dar sezonas nesibaigė, bet, tikėtina, kad taip ir baigsime su 302 gripo atvejais“, – prognozavo NVSC atstovė.
Gripas neišnyko
G.Gargasienė pabrėžė, kad gripas ir COVID-19 plinta tuo pačiu – oro-lašeliniu būdu. Panašūs ir šių ligų simptomai. Kartu ir prevencinės priemonės nelabai kuo skiriasi. Todėl saugodamiesi užsikrėtimo koronavirusine infekcija, tūkstančiai lietuvių tuo pačiu išvengė ir susirgimo gripu.
„Apsisaugojimo priemonės praktiškai tos pačios: kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, atstumų laikymąsis, rankų higiena, asmens apsaugos priemonių naudojimas, patalpų valymas, dezinfekcija. Ta bendra prevencija užkerta kelia ne tik COVID-19, bet ir gripo, kitų ŪVKT ligų plitimui.
Sako, kad gripas išnyko. Ne, jis neišnyko. Bet mes nesame nei vieno gripo sezono metu taikę tiek prevencinių priemonių, kiek dabar turime dėl pandemijos. Taip mes padarėme labai daug gėrio, užkirsdami kelią kitų ligų plitimui“, – pandeminio gyvenimo ritmo įtaka sergamumui neabejoja specialistė.
Pasak G.Gargasienės, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro specialistai dar nesiryžta prognozuoti, koks bus kitas gripo sezonas. Tai priklausys nuo pandeminės situacijos ateityje, visuomenės sąmoningumo.
Jeigu palūšime su prevencija, nesiskiepysime, gali laukti niūri žiema. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Tikėtina, kad jei žmonės bus pervargę nuo prevencinių priemonių naudojimo ir dėl to jų nenaudos, tai galime matyti didesnį sergamumą gripu ir kitomis ŪVKT infekcijomis.
Jeigu žmonės nesiskiepys, nes pagalvos, kad praeitą sezoną to gripo nebuvo, nebėra reikalo ir skiepytis, tai irgi bus blogai“, – nuogąstavo NVSC atstovė.
„Nepagautas“ virusas – galvos skausmas mokslininkams
Metai iš metų nusistovėjusi gripo sutramdymo taktika šiemet patyrė smūgį. Kaip įprasta, PSO stebi gripo viruso cirkuliaciją visame pasaulyje ir tada rekomenduoja, kokia turėtų būti vakcinos sudėtis ateinančiam gripo sezonui.
Šiemet tai padaryti buvo sunku, nes viruso cirkuliacijos apimtys buvo gerokai mažesnės, jį buvo sunku „pagauti“ ir laboratoriškai ištirti.
„Tokiu atveju sunku pasakyti, ar tikrai vakcinos sudėtis sutaps su tą sezoną cirkuliuojančiu gripo virusu. Šiais metais buvo sudėtinga su prognozavimu, nes gripo viruso paplitimas buvo labai mažas ir labai mažai šalių apskritai ištyrė virusą.
Lietuva buvo viena iš tų šalių, kaip ir Suomija, Latvija, kuri šį sezoną nenustatė nei vieno gripo viruso. Moksline prasme tai yra labai sudėtingas dalykas, kai reikia prognozuoti iš labai labai mažai duomenų“, – paaiškino G.Gargasienė.
Yra du gripo ligos nustatymo būdai – laboratorinis ir klinikinis. Tačiau šį sezoną Lietuvoje gripas laboratoriniu būdu nustatytas nebuvo niekam. Visi 302 atvejai buvo patvirtinti kliniškai.
Pagrindo nerimauti nemato
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, Santaros klinikų gydytojas pediatras prof. Vytautas Usonis lrytas.lt sakė, kad į gripo viruso tyrimus reikėtų žvelgti plačiau. Anot jo, žinių ateinančio sezono gripui „pažinti“ nepritrūko.
„Neturime nė vieno viruso, bet reikia nepamiršti, kad esame tik vienas centras dideliame pasauliniame tinkle. Laboratorijos po visą „svietą“ išsimėčiusios yra ir praktiškai visame pasaulyje renkama informacija.
Jeigu Lietuvoje „nepagavome“ nei vieno viruso, tai mes tikrai nesame vieninteliai. Vienoje ar kitoje šalyje tai padaryti pavyko. Dėl to, kad mes Lietuvoje neprisidėjome prie vakcinos kūrimo, dėl to ji tikrai neliks nepadaryta“, – nuramino V.Usonis.
Anot jo, vakcina ateinančių metų sezonui jau yra gaminama. PSO vasario pabaigoje-kovo pradžioje apsisprendžia, kokios padermės gripo virusų rizika Šiaurės pusrutulyje yra didžiausia. Apie tai pranešama vakcinų gamintojams ir jie imasi gaminti atitinkamos sudėties vakciną.
Profesorius pabrėžė, kad pasiskiepijus nuo COVID-19, rudenį numoti ranka į gripo vakciną būtų didelė klaida. Kiekvienos vakcinos poveikis ir sukuriamas imunitetas yra specifiniai ir jos padeda apsisaugoti tik nuo konkrečios ligos. Todėl rizikos grupių asmenims bus patariama skiepytis ir nuo gripo.
„Jeigu žmogus pasiskiepijo vakcina nuo COVID-19, tas tikrai nesaugo jo nuo gripo. Vakcinų apsauga yra labai griežtai specifiška. Tai ypač galioja kalbant apie gripą, kai kiekvienam sezonui yra gaminama speciali gripo vakcina.
Nėra taip, kad pasaulyje liko tiktai koronavirusas. Tebėra ir visi kiti ligų sukėlėjai ir visos kitos bėdos. Tiesiog jas COVID-19 užgožė, bet apie jas galvoti ir joms ruoštis tikrai reikia“, – išlaikyti budrumą ragina V.Usonis.
Mūsų organizmas gripą galėjo „primiršti“
Profesorius akcentavo, kad tai ypatingai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems būtų pravartu pasirūpinti apsauga ne tik nuo gripo, bet ir, pavyzdžiui, nuo pneumokokinės infekcijos. Koronaviruso sukeltos pandemijos akivaizdoje ypatingai svarbu išsaugoti „stiprius“ plaučius. Būtent šis organas tampa pagrindiniu taikiniu ir pneumokokinės infekcijos atveju.
„Pneumokokine vakcina skiepijama vieną kartą, jos užtenka bent dešimčiai metų, kiekvieną sezoną jos kartoti nereikia. Jeigu žmogus jau buvo paskiepytas – labai gerai. Jei ne, galbūt jau dabar reikėtų apie tai pagalvoti“, – patarė V.Usonis.
Jis pastebėjo, kad laikinas gripo atsitraukimas gali padaryti meškos paslaugą. Kasmet su virusu susidurdavęs mūsų organizmas ligą galėjo „primiršti“, gali būti, kad imuninė atmintis priblėso.
„Reikia turėti omenyje, kad užkrečiamoms ligoms būdingas bangavimas. Mūsų organizmas ilgesnį laiką nematė gripo ir mūsų organizmas tą virusą gerokai „primiršo“. Skiepijimasis nuo gripo Lietuvoje, deja, tradiciškai yra labai žemas“, – pastebėjo profesorius.
V.Usonis teigė neabejojantis, kad gripo virusas į Lietuvą grįš. Įgijus visuotinį imunitetą nuo COVID-19, asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ir karantinų taikymas nebebus toks platus ir griežtas, o tai sudarys geresnes sąlygas gripo viruso „atsigavimui“.
„Tai nėra klausimas AR, tai yra klausimas KADA gripo virusas sugrįš“, – konstatavo profesorius.
Gripo vakcina jau nupirkta
2021- 2022 m. gripo sezonui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių, naujienų portalą lrytas.lt informavo VLK.
VLK atstovės Raimondos Ramelienės teigimu, šiemet įsigyta 5 proc. daugiau vakcinų nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.
PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Tai – beveik 100 tūkst. eurų mažiau nei perkant pernai, vienos dozės kaina sumažėjo maždaug 9 procentais, paaiškinama VLK atsakyme į lrytas.lt užklausą.
Teigiama, kad pirkimo procedūros buvo pradėtas labai anksti, o tai gamintojams leido iš anksto racionaliai planuoti vakcinos poreikį bei gamybos apimtis. Iš dalies tai padėjo sumažinti ir pačią pirkinio kainą.
Planuojama, kad pagal nusistovėjusią tvarką vakcina į Lietuvą bus pristatyta dviem etapais – tikimasi, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Toks tiekimas yra patogesnis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nes dauguma jų neturi kur laikyti didesnio skiepų kiekio.
Iš PSDF lėšų įsigyta vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
