Lietuvoje užfiksuoti dar 523 užkrato atvejai ir 7 mirtys nuo COVID-19

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 523 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 7 žmonės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pasveikusiais per parą pripažinti 1021 asmenys.

VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 26, 2021, 9:18 AM, atnaujinta May 26, 2021, 10:15 AM

Šalyje atlikta 17 tūkst. 114 molekulinių (PGR) ir 7569 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 393,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,5 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 272 tūkst. 231 žmogus.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 250 tūkst. 661 asmuo, deklaruoti 202 tūkst. 4 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 943 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 60 tūkst. 600.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4220 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8516 mirčių.

Lietuvoje jau raškomi vakcinacijos vaisiai. Į ligonines kasdien paguldoma kelios dešimtys naujų pacientų. Nereikėtų nustebti, jei karantinas bus pratęstas ir vasarą.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 970 COVID-19 pacientų, iš jų 92 – reanimacijoje

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 970 COVID-19 pacientų, 92 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne diena, sumažėjo – antradienį jis siekė 1027. Tuo tarpu praėjusį trečiadienį ligoninėse buvo gydomi 1196 pacientai – 226 daugiau nei šį.

Deguonis papildomai tiekiamas 808 ligoniams, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 78 žmonės.

Praėjusią parą paskiepyti beveik 24 tūkst. žmonių

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 581 žmogus, antrą – 9361, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.

Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 954 tūkst. 550 asmenų, abiem – 530 tūkst. 699.

Bent viena vakcinos doze paskiepyta 51,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 66 proc. – 75–79 metų gyventojų, 67,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 65,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 48,6 proc., 45–54 metų grupėje – 40,3 proc., 35–44 metų grupėje – 32,9 proc., 25–34 metų grupėje – 22,9 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 18,4 proc. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 34,1 proc. žmonių.

Iš viso Lietuva yra gavusi 1 mln. 656 tūkst. 725 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 1 mln. 485 tūkst. 249 dozės.

Kol kas nepanaudota per 171 tūkst. dozių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms, po vieną – 90–99, 80–89, 50–59 metų grupėms.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4220 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8516 mirčių.

Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1521 žmogus – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.

Karantino pratęsimas

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl karantino pratęsimo iki birželio pabaigos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Rytoj Vyriausybė spręs karantino pratęsimą, kadangi tas nutarimas yra daugybę kartų keistas, bus išdėstyta tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis, turbūt siūlysim pratęsti iki birželio pabaigos“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad „situacija gerėja visose srityse, ne tik susirgimų skaičiumi, bet ir ligoninių užimtumu“.

„Situacija, galiu su atsargiu optimizmu pasakyti, gerėja visose srityse, (...) kadangi testų apimtys išlieka aukštos, nevertinčiau, kad mes kažko nematom, manau, kad matom gerai, ir tai yra universali tendencija per visą Lietuvą“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerė teigė, kad trečiadienį bus svarstomi tam tikri karantino sąlygų sušvelninimai, tačiau jie nebus „kažkokie dramatiški“, ir įsigalios nuo birželio.

„Kita vertus, tai nėra pagrindas iš karto pulti ir atsipalaiduoti, todėl tie laisvinimai toliau vyks palaipsniui, ir labiausiai reikia ruoštis rudeniui ir skiepytis, nes galimybės skiepytis nuo kitos savaitės plačiai visuomenei bus žymiai platesnės nei iki šiol“, – kalbėjo premjerė.

Epidemiologinė situacija

Lietuvoje vakcinacijai įgaunant vis didesnį pagreitį, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje praėjusią savaitę taip pat stebimos palankios tendencijos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog sumenko protrūkių daugelyje atskirų sričių, taip pat sumažėjo ir bendras aktyvių protrūkių skaičius.

Pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, vakcinacijos, kai, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų yra paskiepyti bent viena vakcinos doze, įtaka bendrai epidemiologinei šalies situacijai yra akivaizdi.

Ypač tai atsispindi protrūkių žemėlapyje, kai, net ir atlaisvinant daugiau veiklų, protrūkių augimo neturime ir net stebime jų mažėjimą. Todėl raginu skiepytis, pasinaudoti galimybe greičiau grįžti į gyvenimą, kurio esame išsiilgę. Visi kartu tai galime padaryti ir greičiau, ir sėkmingiau“, – sako D. Razmuvienė.

Rudenį gali prireikti nuotolinio ugdymo?

I.Šimonytė akcentuoja, kad vis dar neaišku, kokia epidemiologinė situacija bus rugsėjį, todėl, pasak jos, svarbiausia yra tinkamai paruošti ugdymo įstaigas naujiems mokslo metams. Ministrė pirmininkė teigia, kad per vasarą būtina pasirengti sklandžiam kontaktinio ir nuotolinio mokytojų darbo derinimui, paruošti tam reikiamas technines priemones.

„Turbūt svarbiausias aspektas vis dėlto yra ugdymo įstaigų pasiruošimas. Nes net jeigu vakcinų dokumentacijos įregistravimas, kad galima skiepyti vaikus, bus atliktas kažkada artimiausiu metu Europos Sąjungoje, tai vis tiek bus tik dalis vaikų. Ir, žinoma, nuo kiekvieno iš tėvų priklausys, ar bus priimtas sprendimas skiepyti“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Premjerė akcentuoja, kad apie jaunesniojo amžiaus vaikų skiepijimą nuo COVID-19 kol kas apskritai nėra kalbos. Todėl, pasak jos, būtina ruoštis ateinantiems naujiems mokslo metams, kad kuo sklandžiau būtų galima vykdyti mokinių mokymą tiek tiesioginiu, tiek nuotoliniu būdu.

„Vadinasi, mums vis tiek reikėtų ruošti ir technines, technologines priemones. Tarkime, kad galima būtų derinti sklandžiau darbą nuotoliu ir kontakte, kas buvo problema dabar, nes tam nebuvo pasiruošta. Kadangi vienu metu mokytojai dėstyti pamoką ir vaikams, sėdintiems klasėje, ir vaikams, esantiems nuotolyje, nebuvo tiesiog techninių galimybių“, – teigė ministrė pirmininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.