Šalyje atlikti 4868 molekuliniai (PGR) ir 4490 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 307,8 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 2,7 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 274 tūkst. 199 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 254 tūkst. 582 asmenys, deklaruoti 205 tūkst. 184 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 9889 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 59 tūkst. 287.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4257 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8588 mirtys.
Artėjant vasarai Lietuvoje prasideda masinė vakcinacija, tiesa, sekmadienį, diena anksčiau, Klaipėdoje startavęs skiepyjimas nuo 16 metų didelio susidomėjimo nesulaukė. Nerimą kelia vis mažėjantis norinčių skiepytis aktyvumas ir stabiliai besilaikantys naujų COVID-19 atvejų skaičiai.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 769 COVID-19 pacientai, iš jų 89 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 769 COVID-19 pacientai, 89 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pacientų skaičius, palyginti su ankstesne diena, ir toliau mažėja – šeštadienį jis siekė 867.
Deguonis papildomai tiekiamas 621 ligoniams, 53 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 64 žmonės.
Paskiepyta virš 1 mln. gyventojų
Lietuvoje bent viena skiepo nuo koronaviruso dozę vakcinuota daugiau nei 1 mln. gyventojų.
„Ačiū visiems žmonėms, kurie nezuikiavote ir vakcinavotės. Ačiū visai sveikatos sistemos bendruomenei, ačiū visiems, kurie skiepijote, kurie organizavote vakcinavimo procesą“, – feisbuke šeštadienį rašė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Anot jo, procesų apimtimi „vakcinavimo projektas galėtų prilygti tik euro įvedimo valstybėje organizavimui“.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 36 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra gavusi 1 mln. 689 tūkst. 7125 vakcinos dozes, į skiepijimo centrus pristatyta 1 mln. 689 tūkst. 725. Čia sunaudota 1 mln. 576 tūkst. 250 dozės.
Nuo kitos savaitės Lietuvoje prasidės masinis vakcinavimas nuo koronaviruso.
Pirmasis miestas jau šiandien pradėjo masinį skiepijimą: vaizdas šalia vakcinavimo centro nustebins
Dėl trečios vakcinos dozės dar nežino
Sprendimai dėl trečiojo skiepo nuo koronaviruso Lietuvoje dar nepriimti, laukiama „Pfizer“ išvadų dėl revakcinacijos būtinumo, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė.
„Duomenų vis daugiau atsiranda, „Pfizer“ žada birželį pateikti savo vertinimus, išvadas dėl trečio skiepo reikalingumo. Tai bent jau šitos informacijos reikia palaukti. (...) Sprendimai dar nepriimti“, – BNS penktadienį sakė Jurgita Grebenkovienė.
Pasak jos, Lietuvos imunologai taip pat nagrinėja duomenis dėl paskiepytųjų revakcinacijos.
„Aišku, jų yra įvairių, ir įvairių samprotavimų yra dėl trečiosios dozės. (...) Viskas dar diskusijų, svarstymų stadijoje“, – kalbėjo kanclerė.
Skiepijimas savivaldybėse
Mažiausiai trečdalį gyventojų šalyje pirma doze nuo koronaviruso paskiepijo 41 savivaldybė, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys.
Susiję straipsniai
Vakcinavimo lydere ir toliau lieka Neringa, čia mažiausiai vieną skiepo dozę gavo 70,3 proc. žmonių. Toliau sąraše rikiuojasi Birštonas, paskiepijęs daugiau kaip pusę (51,1 proc.) gyventojų.
Tarp didmiesčių lyderis irgi nesikeičia – daugiausia paskiepytų žmonių yra Kaune, čia mažiausiai vienos dozės sulaukė 39,3 proc. žmonių.
Tarp sparčiausiai skiepijančių Lietuvos savivaldybių po Neringos ir Birštono rikiuojasi Anykščių rajonas (44,4 proc.). Tarp mažiausiai paskiepijusių savivaldybių išlieka Šalčininkų rajonas (20,2 proc.) ir Visaginas (24,2 proc.).