Praėjusią parą šalyje nustatytas 241 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 17 tūkst. 49 molekuliniai (PGR) ir 5794 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 169,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 2 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 261 tūkst. 391 asmuo, deklaruota 210 tūkst. 718 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 5649 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 322.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4320 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8735 mirtys.
Ligoninėse gydomi 547 COVID-19 pacientai, iš jų 70 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 547 COVID-19 pacientai, 70 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 441 ligoniui, 43 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 54 žmonės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė du žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių, kitam – nuo 90 iki 99-erių.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4320 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8735 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1549 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Praėjusią parą paskiepyta per 25 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 761 žmogus, antrą – 13 tūkst. 711, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 132 tūkst. 339 asmenys, abiem – 692 tūkst. 850.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,3 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,3 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,7 proc., 45–54 metų grupėje – 46,5 proc., 35–44 metų grupėje – 44,1 proc., 25–34 metų grupėje – 35,8 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 32,4 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 40,5 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 97 tūkst. 785 skiepų dozių, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 1 mln. 825 tūkst. 189 dozės.
Kol kas nepanaudota per 272 tūkst. dozių.
Mažėja viruso protrūkių
Per savaitę COVID-19 protrūkių šalyje sumenko daugiau nei trečdaliu – nuo 331 užpraeitos savaitės pabaigoje iki 212 praėjusios savaitės pabaigoje, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Beveik prieš mėnesį Lietuvoje fiksuoti 448 aktyvūs koronaviruso protrūkiai.
Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, aktyvių protrūkių praėjusią savaitę mažėjo visos srityse, reikšmingas protrūkių kreivės lūžimas žemyn fiksuotas ugdymo įstaigose.
„Pastaruoju metu protrūkių žemėlapyje fiksuotos palankios tendencijos jame ir įsitvirtino. Lygindami su laikotarpiais prieš tai, matome, jog praėjusią savaitę visose srityse fiksavome aktyvių protrūkių sumažėjimą“, – teigė D. Razmuvienė.
„Paskutinį kartą panašų bendrą aktyvių protrūkių skaičių registravome kovo mėnesį. Tai reiškia, kad jau raškome pagreitį įgavusios vakcinacijos vaisius“, – pridūrė ji.
Paauglių skiepijimas
12 metų ir vyresni vaikai nuo koronaviruso gali būti pradėti skiepyti birželio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Skaičiuojamės Lietuvą pasiekiančias vakcinas, žiūrime, kiek jų turėsime antroms dozėms, kurios yra reikalingos (...). Panašu į tai, kad birželio vidurys, matyt, galėtų būti tas laikas, kada mes galėtumėme pasiūlyti vakcinuotis ir šiai amžiaus grupei“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Dulkys.
„Manau kad taip“, – pridūrė jis, paklaustas, ar tai reiškia, kad paauglių vakcinacija gali prasidėti po savaitės.
Anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė minėjo, kad dvylikmečių ir vyresniųjų skiepijimas prasidės birželį, tačiau procesas užsitęs, nes galinčių pasiskiepyti vaikų yra apie 120 tūkst.
Seimo nario „melagiena“
Parlamentaras, Darbo partijos atstovas Aidas Gedvilas socialiniame tinkle „Facebook“ platina klaidinančią informaciją apie vaikų skiepijimą, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Pirmadienį A. Gedvilas socialinio tinklo paskyroje pasidalino įrašu, kuriame nurodė, kad „Statistikos departamento atvirų duomenų suvestinėje apie COVID-19 vakcinavimą amžiuje iki 15 metų matoma, kad buvo paskiepyta 13 vaikų“.
„Generalinės prokuratūros paprašiau įvertinti, ištirti, ir, jei buvo padarytas nusikaltimas mažamečių bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pradėti ikiteisminį tyrimą bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis“, – rašė politikas.
Statistikos departamentas aiškina, kad dalis šių įrašų yra paprasčiausia klaida, o dalis yra išties paskiepyti vaikai, tačiau su tėvų sutikimu ir medikų žinia.
