Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškino, kad ypatinga Delta atmainos savybė – gebėjimas greitai ir lengvai plisti.
„Jeigu tokia atmaina atkeliauja į šalį, ji neišvengiamai išstumia kitus prieš tai buvusius variantus ir pradeda dominuoti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Žvirblienė.
Ji priminė, kad panašiai nutiko su Alfa atmaina (anksčiau vadinta „britiškąja“), kuri mūsų šalyje įsivyravo praėjus keliems mėnesiams nuo pirmojo atvejo.
Delta atmainos atvejų jau nustatyta maždaug 80 pasaulio šalių.
Simptomus pažinti sunkiau
Profesorės teigimu ši atmaina kelia nerimą dėl to, kad turi ne vieną mutaciją, o tai kelia grėsmę ir vakcinų veiksmingumui.
„Taip pat šiek tiek skiriasi ligos sukeliami simptomai. Delta atmainos atveju jie labiau primena peršalimą ir nėra tokių specifinių simptomų kaip uoslės praradimas dėl kurio žmonės jau įtardavo, kad galimai susirgo koronavirusu“, – atmainos sukeltos ligos ypatumus išskyrė A.Žvirblienė.
Todėl, pasak profesorės, vos tik pajutus peršalimo simptomus, derėtų pasidaryti PGR tyrimą.
Bet net ir tokiu atveju nebus iš karto nustatyta, kokios atmainos virusu užsikrėtė žmogus. Tai nustatoma sekoskaitos tyrimais, kurie atsitiktiniu būdu atliekami tik daliai visų teigiamų mėginių.
„Šiuo metu Lietuvoje apie 13 proc. mėginių yra atiduodama sekoskaitai. Tai tikrai labai didelis skaičius, kuris ir leidžia užfiksuoti naujus viruso variantus“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Anot jos, sunku pasakyti kaip greitai Delta atmaina įsivyraus vasaros sezono metu. Situaciją gerina ir tai, kad nemaža populiacijos dalis jau pasiskiepijo. Būtent šie du veiksniai gali pristabdyti Delta atmainos plitimą.
Tačiau prognozę pateikti padeda kitų šalių praktika. Profesorė įvardijo JAV paskelbtus skaičius. Teigiama, kad per savaitę Delta atmainos nuo 6 proc. padaugėjo iki 10 proc. visų užsikrėtimo atvejų.
Labiau plinta tarp jaunimo
A.Žvirblienė reiškė stiprią abejonę dėl to, kad Delta atmaina Lietuvą galėtų aplenkti.
„Asmeniškai nelabai tikiu, kad pavyks taip jau visiškai išvengti šitos atmainos. Jeigu žiūrime į tuos 42 proc. žmonių, kurie turi imunitetą, tai matome dar didesnę dalį, kuri neturi. Dalis žmonių dar net ir negali būti paskiepyti. Pavyzdžiui, vaikai.
Bet man kyla klausimas, kodėl vyresnio amžiaus gyventojai, sakyčiau, neatsakingai žiūri į skiepijimo procesą. Vis tik šis virusas didžiausią grėsmę kelia būtent jiems“, – senjorus aktyviaus skiepytis ragino profesorė.
Pasak jos, Delta atminos koronavirusas, kaip ir ankstesni jo variantai, pavojingiausias yra vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi įvairių gretutinių ligų. Tačiau gali būti, kad Delta atmaina didesnę grėsmę kelia ir jaunesnių asmenų sveikatai.
„Gali būti, kad šita atmaina mažiau pasigaili jaunesnių žmonių, jaunuolių ir net vaikų. Bet šiuo metu turimas rezultatas gali būti iškraipytas. Turimi duomenys yra iš tų šalių, kur vyresni žmonės labai aktyviai pasiskiepijo.
Automatiškai tos naujos paplitimas yra registruojamas jaunesnių žmonių populiacijoje“, – sakė A.Žvirblienė.
„Išsikreipusi“ vakcinacijos proceso eiga
Profesorė paaiškino, kad šią savaitę Lietuvoje pradėtas 12-15 m. amžiaus paauglių skiepijimas nėra tiesiogiai susijęs su Delta atmainos plitimu. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad „Pfizer“ vakcina Europos vaistų agentūros (EVA) buvo užregistruota tinkama kaip tokio amžiaus žmonėms, o tai padaryta remiantis naujausių klinikinių tyrimų rezultatais.
Profesorė teigė sutinkanti su tuo, kad Lietuvoje susidarė kiek iškreipta situacija, nes pasiskiepyti jau gali paaugliai, nors vakcina dar nepasiekė didelės dalies vyresnio amžiaus žmonių.
„Vyresni žmonės, kurie dėl nesuprantamų priežasčių nepasiskiepija, turėtų jausti didesnę atsakomybę. Pirmiausia reikėtų paskiepyti vyresnio amžiaus grupes, kurioms tas virusas gresia labiau ir tada galvoti apie jaunesnių žmonių skiepijimą.
Neturėtų būti iškreiptos situacijos, kai vaikai skiepijasi tam, kad apsaugotų senjorus. Atvirkščiai turėtų būti“, – dėstė A.Žvirblienė.
Ji pabrėžė, kad prievartos skiepytis nėra ir neabejojo, kad atsiras nemažai tėvų, kurie nori apsaugoti savo vaikus ir paskiepyti juos, ypač jei planuoja keliauti į užsienį.
A.Žvirblienė taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje jau pakankamai nemaža vakcinų įvairovė, naudojami keturių gamintojų skiepai, todėl nenorintys vienos vakcinos visada gali rinktis kitą.
