Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis pasakojo, kad medikų pagalbos dažnai prireikia dėl perkaitimo. Jei dėl jo kūno temperatūra padidėja iki 40 laipsnių, tokia būklė jau vadinama šilumos smūgiu.
Pajutus karščiavimą medikas patarė pasitraukti į vėsią patalpą, atsivėsinti ant odos uždedant drėgną rankšluostį, palindus po vėsiu dušu ar išsimaudžius vandens telkinyje.
Jeigu šios priemonės nepadeda, simptomai išlieka ir po pusvalandžio ar valandos, tuomet reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Karštomis dienomis padidėja mirtingumas
R.Šerpytis karščių metu rekomenduoja gerti pakankamai skysčių, geriausia vandens. Taip pat vengti tiesioginės saulės kaitros.
„Jeigu reikia lauke kažkokį darbą atlikti, geriau tai padaryti anksti ryte arba vakare. Nuo 11 iki 16 val. reikėtų save pataupyti“, – patarė gydytojas.
R.Šerpytis pabrėžė, kad troškulio jausmas jau įspėja apie skysčių trūkumą. Geriausia būtų jo apskritai išvengti, bet organizmui pranešus apie troškulį jį reikėtų tučtuojau numaldyti.
„Bėda ta, kad vyresnių žmonių troškulio receptoriai nėra tokie funkcionalūs ir dėl to jie troškulio paprasčiausiai nejaučia. Dėl to jiems žymiai didesnė rizika patirtį perkaitimą ar šilumos smūgį“, – įspėjo kardiologas.
Perkaitimo simptomai: padidėjusi kūno temperatūra, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas.
R.Šerpytis pastebėjo, kad tokie stiprūs karščiai per metus Lietuvą aplanko tik savaitę, dvi. Todėl mūsų organizmas prie tokių sąlygų nėra prisitaikęs.
Tyrimai rodo, kad tvyrant karštiems orams miršta daugiau žmonių. „Pastebėta, kad padidėja mirtingumas tomis dienomis, kai temperatūra laikosi virš 30 laipsnių karščio. 10-15 proc. – tiek išauga bendras mirtingumas ir mirtingumas nuo kardiovaskulinių įvykių“, – perspėjo kardiologas.
Karštis – apkrova širdžiai
Ypatingai atsargūs turėtų būti rizikos grupėms priklausantys žmonės: kūdikiai, vaikai iki 4 metų, vyresni nei 60 m. sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios, sergantys nutukimu.
R.Šerpytis sakė pastebintis, kad karščių metu į gydytojo kabinetą pasibeldžia daugiau prastai pasijutusių pacientų. Savijautos pokyčiai – organizmo bandymų prisitaikyti pasekmė.
„Kuomet būna karšta, organizmas prisitaiko: padidėja prakaitavimas, išsiplečia odos kraujagyslės. To pasekoje širdžiai tenka papildomas krūvis. Padidėja pulsas, širdies apkrova. Sveikam žmogui tai nesukelia didelių problemų.
Tačiau jei žmogus serga koronarine širdies liga ar širdies nepakankamumu, tai gali veikti kaip papildomas krūvis, lėtinės ligos paūmėja“, – paaiškino kardiologas.
Karštomis dienomis kardiologinės reanimacijos skyriuje padaugėja pacientų su ūmiu miokardo infarktu.
„Žmogus prakaituoja, netenka daug skysčių ir kraujas tampa, buitškai sakant, tirštas. Tuomet padidėja rizika, kad užsikiš kuri nors kraujagyslė“, – infarktų priežastį per karščius aiškino R.Šerpytis.
Dažniausios klaidos
Dažniausiai žmonės sunegaluoja dėl to, kad per daug laiko praleidžia karštame ore. „Karštomis dienomis reikėtų būti gerai vėdinamose patalpose. Geriausia būtų turėti „vėjelį“, kuris padėtų sumažinti temperatūrą. Pravartu dažniau nueiti į dušą.
Viena iš dažnų klaidų, kai žmonės karštą dieną bando atsigaivinti alkoholiu. Tai nėra tinkamas būdas, nes alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą ir vandens netekimą. Lygiai tas pats su kava“, – sakė R.Šerpytis.
Karštą dieną patariama vilkėti šviesius, iš natūralių medžiagų pagamintus, laisvai ant kūno krentančius rūbus. Tai leidžia kūnui lengviau kvėpuoti, o tai leidžia atsivėsinti.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir galvos apdangalų.
