Profesorė paaiškino, kokie žmonės lengviau atlaiko vėžio gydymą: svarbūs keli niuansai

Vėžys ir širdies ligos dažnai žengia drauge, todėl jomis sergančių žmonių gydymas iš medikų reikalauja ypatingų pastangų ir žinių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė pabrėžė – kovojant su vėžiu itin svarbi onkologų ir kardiologų vienybė.

J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>TV laidos Sveikatos medis ir 123rf iliustr. koliažas
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>TV laidos Sveikatos medis ir 123rf iliustr. koliažas
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>123rf nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>123rf nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>123rf nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>123rf nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>TV laidos Sveikatos medis nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>TV laidos Sveikatos medis nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
J.Plisienė įsitikinusi – onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 27, 2021, 10:09 PM

Netrūksta atvejų, kai vėžiu susirgęs žmogus turi rimtų širdies ligų. Dažnos ir onkologinės ligos, ypač gydomos chemoterapija, – jos komplikuojasi širdies problemomis.

Profesorė J.Plisienė tikino, kad vėžio gydymo pažanga, nauji gydymo metodai ir vaistai lemia geresnę ligos prognozę ir pagerėjusį išgyvenamumą, tačiau neretai gydymo vaistais ar radioterapija šalutinis poveikis turi įtakos didėjančiam mirštamumui dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

„Šios sistemos pažaida – vienas dažniausių vėžio gydymo šalutinių efektų, kurio pagrindinė problema – kardiotoksiškumas, kuris gali būti ir dėl tiesioginio vaisto poveikio širdies raumeniui, širdies funkcijai arba gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą, ypač jei jau prieš gydymą pacientas turėjo rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolis“, – kalbėjo profesorė.

Ji pabrėžė, kad vėžį besigydantį pacientą gali ištikti miokardo pažaida ir širdies nepakankamumas, širdies vainikinių kraujagyslių, vožtuvų ligos, ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, tromboembolinės komplikacijos, kitų kraujagyslių pažeidimai, insultas, plaučių hipertenzija ir perikardo komplikacijos.

– Nuo ko priklauso, kad vėžiu sergančiam žmogui atsiranda jūsų minėtos komplikacijos? Kada jos pasireiškia?

– Komplikacijų išsivystymas ir dažnumas labai priklauso nuo skiriamų vaistų vėžiui gydyti ir, žinoma, nuo gretutinių ligų, rizikos veiksnių. Kai kada komplikacijos matomos iškart pradėjus gydymą, o kai kuriais atvejais širdies problemos išryškėja po daugelio metų.

Pavyzdžiui, po limfomos gydymo radioterapija širdies ir kraujagyslių ligos ima vystytis po 15–20 metų nuo pradinio gydymo.

Išeminės širdies ligos, infarkto rizika padidėja nuo 2 iki 7 kartų. 10 procentų spinduline terapija gydytų pacientų atsiranda ir vožtuvų pažaida.

– Kaip yra gydomi tokie ligoniai?

– Laiku pastebėjus širdies ir kraujagyslių komplikacijas paprastai skiriamas gydymas, kartais parenkami kiti vaistai nuo vėžio ar sumažinamos jų dozės ir tokiems pacientams ligos prognozė būna gera, todėl ypač per pastaruosius 5 metus nemažas dėmesys skiriamas gana naujai sričiai – kardioonkologijai.

2016 metais Europos kardiologų draugija išleido naujas rekomendacijas kardiologams ir onkologams apie piktybine liga sergančių pacientų priežiūrą siekiant apsaugoti juos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, parenkant tinkamą gydymą, koreguojant vaistų dozes, laiku įvertinant galimas komplikacijas, nes suprantama, kad vėžio gydymas yra gyvybiškai svarbus.

– Turbūt netrūksta atvejų, kai onkologine liga susirgęs žmogus prieš tai turėjo kitų ligų, tarp jų ir rimtų širdies ligų. Kaip gydomi tokie pacientai?

– Vėžio gydymas yra gyvybiškai būtinas siekiant sustabdyti ir net visai pagydyti onkologinę ligą. Tačiau ne mažiau svarbus faktas, kad taikant tokį gydymą pacientas turi būti akylai stebimas ir dėl širdies ligų, ypač jei yra žinoma prieš tai esanti širdies ir kraujagyslių liga.

Pirmiausia turėtų būti skiriamas optimalus gydymas dėl širdies ligų, iš naujo įvertinami, o svarbiausia – ir koreguojami rizikos veiksniai, skiriant vėžio gydymą pacientas turėtų būti reguliariai konsultuojamas kardiologų, atliekami tyrimai ir tuomet vėl apsvarstomas tiek vėžio, tiek kardiologinių ligų gydymas, skiriami širdį apsaugantys vaistai.

Neretai organizuojami ir vadinamieji multidisciplininiai konsiliumai, kuriuose įvairių sričių specialistai parenka pacientui efektyviausią ir saugiausią gydymą.

– Vadinasi, onkologų ir kardiologų bendradarbiavimas itin svarbus?

– Taip, nes ir pacientai tampa bendri. Norint kuo efektyviau ir saugiau gydyti onkologinę ligą reikia įvertinti ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatos būklei.

Gydytojas onkologas dažnai turi būti lyg menininkas virtuozas, kuris privalo labai tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti. Todėl pasitelkiami ir kiti specialistai, tarp jų ir kardiologai.

– Onkologiniams pacientams labai svarbu laiku patekti pas medikus. Ar nėra eilių pas kardiologus?

– Negaliu kalbėti už visą Lietuvą, tačiau Kauno klinikose onkologiniams pacientams pakliūti pas kardiologus nėra problemų. Žinant situacijos rimtumą sudarytas vadinamasis žalias koridorius, kai onkologai vėžiu sergančius pacientus patys užregistruoja pas kardiologus. Šiems ligoniams nereikia laukti bendroje eilėje.

Neretu atveju onkologiniai ligoniai konsultuojami skubos tvarka, tą pačią dieną atliekant visus būtiniausius tyrimus ir duodant atsakymą onkologams apie širdies būklę.

– Sakoma, kad nėra tokio organo, kurio negalėtų užklupti vėžys. Tačiau apie širdies vėžį girdime nedažnai. Kodėl šios rūšies vėžys toks retas? Kokie simptomai praneša apie širdies piktybines ligas? Kaip jos gydomos?

– Pirminiai širdies navikai yra reti – nustatoma 1,38 naujo atvejo 100 tūkst. gyventojų per metus. Dažniau diagnozuojami gerybiniai širdies navikai, tokie kaip miksomos arba fibroelastomos. Pirminiai piktybiniai širdies navikai, tokie kaip širdies sarkoma, labai reti.

Dažniau gydome pacientus dėl metastazių į širdį, kurios gali pasireikšti skysčio kaupimusi perikarde, ritmo ir laidumo ar širdies nepakankamumo požymiais dėl susiformavusių metastatinių navikų pačioje širdyje.

Dažniausiai liga diagnozuojama arba įtariama atliekant širdies echokardiografinį tyrimą, tačiau patikslinimui reikia sudėtingesnių tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tyrimas, o naviko histologijai nustatyti atliekama ir biopsija.

Pirminių navikų gydymo taktika aptariama kartu su onkologais multidisciplininiame konsiliume, neretai taikomas operacinis gydymas šalinant naviką iš širdies, o po to taikant chemoterapiją ir kitus onkologų skiriamus gydymo metodus.

Labai retai būna, kad atsinaujinus pirminiam širdies navikui, kai nėra išplitimo į kitus organus, būtų galima širdies transplantacija.

Tačiau Lietuvoje kol kas ši liga nėra įtraukta į širdies transplantacijų sąrašą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.