Pasak jo, situacijai blogėjant, neatmetama galimybė, jog dalies profesijų atstovams skiepai nuo COVID-19 gali tapti privalomi.
„Neabejotina, kad jeigu sergamumo rodikliai blogės, Europos regiono šalys gali svarstyti apie tam tikrų grupių arba tam tikrų sąlygų nustatymą ir dėl privalomos vakcinacijos.
Kaip žinote, privaloma vakcinacija neprieštarauja žmogaus teisėms ir laisvėms. Toks priemonių arsenalas irgi gali būti svarstomas“, – patikino V.P.Andriukaitis.
Kas privalėtų skiepytis?
Jis priminė, kad tam tikrų profesijų atstovams, reikalavimas būti pasiskiepijusiems nuo įvairių ligų taikomas jau dešimtis metų.
„Medicinos srities žmonės turi būti vakcinuoti nuo infekcinių susirgimų. Kitaip, pavyzdžiui, chirurgas galėtų perduoti virusą savo pacientui. Lygiai taip pat ir stomatologai. Akivaizdu, kad profesijų, kuriose skiepai privalomi, sąrašai galioja. Čia nieko naujo“, – paaškino PSO atstovas.
Anot jo, esant pandeminiam ligos išplitimui, pasiskiepyti privalomų profesijų sąrašai gali būti išplečiami.
Šia tema yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. „Jeigu tai būtina visuomenės saugumui padidinti ir sugrąžinti normalias gyvenimo sąlygas, privalomo vakcinavimo kalendoriai galėtų būti svarstomi kiekvienoje šalyje“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Tačiau konkretizuoti, kokių profesijų atstovams vakcinos galėtų tapti privalomos, jis nesiryžo. Esą tai būtų tos profesijos, kuriose didelė susitikimo su kitais žmonėmis tikimybė – aptarnavimo, švietimo sektoriai.
PSO atstovo teigimu, privalomi skiepai kol kas tėra diskutuotina galimybė. Pirmiausia dedamos pastangos reikiamą vakcinacijos lygį pasiekti savanoriškomis priemonėmis.
Niūrus scenarijus
Pasak V.P.Andriukaičio, nereikėtų gyventi iliuzija, kad su koronavirusu jau baigta. Vasara – tik laikinos paliaubos kovoje su pandemija.
„Pagrindo nusiraminti nėra. Pandemija nepasibaigė. Svarbu suprasti, kad naujos atmainos darosi vis agresyvesnės, greičiau užkrečia žmogų, jos sparčiau plinta ir gali sukelti naują susirgimų bangą. Tuomet vėl turėsime perkrautas ligonines ir poliklinikas“, – niūrų vaizdą nupiešė buvęs sveikatos apsaugos ministas.
Jis pabrėžė, kad kovą su pandemija sunkina tai, jog daugelis Europos Sąjungos valstybių kol kas nesugeba įgyvendinti užsibrėžto tikslo vakcinomis nuo COVID-19 paskiepyti tiek žmonių, kad būtų pasiektas visuotinis imunitetas.
Todėl virusui išlieka puiki terpė, kurioje jis galės toliau plisti ir mutuoti.
V.P.Andriukaitis pridūrė, kad vakcinacija reikiamo lygio nepasiekė net tarp labiausiai viruso pažeidžiamų asmenų grupių – senjorų ir turinčių lėtinių ligų.
Jis akcentavo, kad norintys apsisaugoti nuo agresyvėjančios infekcijos, skiepu apsiriboti neturėtų. Būtina ir toliau laikytis pamatinių taisyklių: dėvėti veido kaukę žmonių susibūrimo vietose ir uždarose patalpose, dažnai dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas, vengti didelių susibūrimų net ir atvirose erdvėse.
PSO atstovo teigimu, pastaruoju metu stebimas lietuvių elgesys siunčia prastą signalą. „Didelė dalis visuomenės nesupranta, kokia rizikinga yra situacija. Galbūt ir dėl to, kad skleista pozityvi žinia apie aukštus vakcinacijos skaičius, krentantį susirgimų lygį.
Pažiūrėkite, kas darosi Jungtinėje Karalystėje... aš jau nekalbu apie Rusiją ar vidurinę Aziją... Žmonėms reikia pasakyti labai aiškiai, kad net ir jų vasaros atostogų maršrutai įpareigoja suvokti, kad riziką valdyti turi jie patys“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Anot to, žmonės turėtų liautis kaltinę valdžios institucijas, nes sėkminga kova prieš pandemiją priklauso nuo piliečių sąmoningumo.
Pasigedo aktyvumo
Vis opesne problema tampa tuštėjantys vakcinacijos centrai ir lėtėjantys skiepijimo tempai. PSO atstovo įsitikinimu, reikėtų suaktyvinti informacinę kampaniją, į pagalbą pasitelkti ir „influencerius“.
„Reikia labiau skleisti tikslias, moksliškai pagrįstas žinias ir prašyti įtakingų viešosios nuomonės formuotojų, kad jie tuos, kurie dar nepasiskiepijo, paragintų skubiai skiepytis“, – siūlė V.P.Andriukaitis.
Jis pastebėjo, kad aktyvioji visuomenės dalis, pasitikinti mokslu ir vakcinomis, jau pasiskiepijo. Atėjo laikas įtikinti dvejojančius.
„Informacinę kampaniją reikia padaryti trigubai energingesnę, nei ta, kuri buvo iki šiol“, – pridūrė V.P.Andriukaitis.
Anot jo, komunikacinė kampanija COVID-19 tema iki šiol vykdtyta neprofesionaliai. Per daug kalbėta apie mirtis ir užsikrėtimų skaičius, per mažai dėmesio skirta apsisaugojimo priemonėms, pokalbiams su verslu, savivaldybių administracija, kuris būtų leidęs grįžti prie gyvenimo, labiau panašaus į įprastą.
Atsargumo nuo užsikrėtimo priemones PSO atstovas lygino su taikomomis keliuose. „Visiškai aišku, kad važiuojant greitkeliu yra stendai informuojantys, kiek tame kelyje buvo avarijų, kiek žmonių sužalota, žuvo. Yra kelio ženklai.
Lygiai tą patį reikia suvokti ir dabar, kad pandemijos sąlygomis kelio ženklai yra būtini ir jie turi skleisti pozityvią žinią“, – aiškino V.P.Andriukaitis.
Delta: būtina stebėti
V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad Delta atmainos išplitimas Lietuvoje turės būti tiriamas, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių pasiskiepys iki rudens, nes šios atmainos koronavirusu gali susirgti ir vakcinuoti. Tiesa, jiems, ko gero, pasireikš silpnesni ligos simptomai.
„Gali būti ramūs, kad jie neatsidurs ligoninių reanimacijos skyriuose, jų neištiks mirtis“, – dėl skiepų apsaugos veiksmingumo užtiktino PSO atstovas.
Tačiau atsakomybė sekti viruso atmainos išplitimą išlieka, nes didesnis pavojus išlieka nepasiskiepijusiems asmenims, kurių, panašu, Lietuvoje netrūks.
V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad naudojamos vakcinos efektyvios ir prieš Delta atmainos koronavirusą. Pasak jo, realu manyti, kad skiepų nuo COVID-19 prireiks sezoniškai.
„Gali būti, kad teks skiepytis sezoniškai. Vakcinų gamybai tai bus didelis iššūkis“, – sakė PSO atstovas.
