Atkreipė dėmesį į svarbų skiepijimo skaičių: latviai ir estai turėtų mums labai pavydėti

Tačiau teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas pažymėjo, kad bent vieną vakcinos dozę jau gavo virš 46 proc. Lietuvos gyventojų. Rezultatas nėra toks jau prastas, ypač jei lyginsime su kitomis regiono valstybėmis.

„Lygindami save su kaimynais, galime pasidžiaugti. Latviją lenkiame labai stipriai – beveik dvigubai, o Estiją maždaug 10 proc. Tačiau atsiliekame nuo Vakarų Europos valstybių, JAV. Atsiliekame nuo tų išsivysčiusių šalių, su kuriomis esame viename klube. Todėl turėtume pasistiebti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ sakė ekspertas

Jis pažymėjo, kad išsikelto 70 proc. tikslo pasiekti nepavyko beveik nei vienai valstybei. Arčiausiai yra Izraelis, paskiepijęs per 60 proc. gyventojų.

„Nei viena iš šalių, į kurias lygiuojamės, to tikslo dar nepasiekė. Pasakysiu daugiau. JAV, kuri šiuo metu pilnai paskiepijusi šiek tiek daugiau nei 45 proc. gyventojų, dauguma ekspertų jau sako, kad reikia susitaikyti su mintimi, jog 70 proc. minimumas niekada nebus pasiektas“, – teigė D.Vitkauskas.

Anot jo, Lietuvoje šį tikslą pasiekti organiškai taip pat neįmanoma. Todėl reikės daugiau paskatų iš valdžio ir verslo. Eksperto teigimu, skiepytis paskatinti galėtų darbdaviai, ypač svarbu bus, kad pasiskiepytų ir jaunimas.

D.Vitkausko įsitikinimu, galimybių pasas, nepaisant kritikos, pasiteisino, nes dalį lietuvių pasiskiepyti paskatino būtent jis.

„Pirmiausia galimybių pasas padėjo apsispręsti žmonėms nuo 18 iki 30 m. Daugelyje šalių matome, kad jaunimas yra skeptiška, savimi pasitikinti, galbūt, solidarumo stokojanti grupė“, – pastebėjo ekspertas.

Todėl, anot jo, dėl pandeminės situacijos ir po karantino taikomų ribojimų turėtų būti atsisakoma atsargiai, nes kyla grėsmė, kad galimybių pasas praras savo reikšmę, taps nebereikalingu.

„Protingai nuiminėti ribojimus reikia, bet dalis jų turi likti tam, kad liktų paskata skiepytis. Tam, kad sau ir kitiems saugūs žmonėms galėtų daugiau vartoti, turėtų daugiau pasirinkimo laisvės“, – sakė D.Vitkauskas.

Jis pastebėjo, kad panašius įrankius į galimybių pasą turinčius Europos šalys savo gyventojus skiepija sėkmingiau.

Tiesa, D.Vitkausko nuomone, galimybių pasas būtų suveikęs sėkmingiau, jei juo naudotis nebūtų buvusi suteikta galimybė nepasiskiepijusiems, o tik testą pasidariusiems asmenims.

„Manau, klaida buvo neigiamą PGR testą prilyginti skiepams arba persirgimui. Testą pasidaręs žmogus neturi imuniteto. Tai yra faktas. Todėl jis kelia žymiai didesnę grėsmę sau ir kitiems.

Dar daugiau – testas yra jau pasenusi informacija. Suteikti galimybių pasą ir tiems, kurie dvejoje, ar yra apskritai nusistatę prieš skiepus, ko gero, nebuvo gerai apgalvotas sprendimas“, – svarstė ekspertas.

D.Vitkausko manymu, Lietuvoje itin pasiteisino sprendimas skiepijimo procesą perduoti savivaldybėms.

„Tai pasiteisino. Savivalda yra arčiau žmonių. Ji parodė, kad sugeba mobilizuoti, motyvuoti žmones, gana gerai organizuoti tikrai sudėtingą techninį procesą. Su nedidelėmis išimtimis, reikia pasakyti, kad savivaldybės savo darbą atliko puikiai“, – įsitikinęs ekspertas.

Jis pabrėžė ir e.sveikatos sistemos svarbą pandemijos akivaizdoje. Šioji buvo labai svarbi organizuojant skiepų registracijos procesą. Be jos nebūtų buvęs įmanomas galimybių pasas, Europos žaliasis COVID-19 pažymėjimas.

Anot eksperto, sergamumas COVID-19 rudenį priklausys jau ne tiek nuo Vyriausybės veiksmų, kiek nuo to, kaip pasiruošti sugebės verslo sektorius.

„Valdžia padarė daug. Manyčiau, daugiau negu galėjo, siekdama išlaikyti natūralią skiepų paklausą. Bet daugiau 55 proc. paskiepytųjų mes nepasieksime su valdžios pastangomis.

Reikia papildomo stūmio iš verslo pusės. Ką jis gali padaryti? Pažiūrėkime į JAV – šalį, kur valdžia daro nedaug, bet verslas skatina žmones skiepytis: duoda nemokamas spurgas, bonusus prekybos centruose.

Skatinami ten ir darbuotojai. Tas pats „Lidl“, kuris ir Lietuvoje veikia ten duoda iki 200 dolerių premijas darbuotojams, kurie pasiskiepija“ , – pastebėjo D.Vitkauskas.

Eksperto teigimu, verslas turėtų labiau prisidėti prie vakcinacijos kampanijos. Jis taip pat pasigedo pramogų verslo atstovų atsakomybės. Esą jų dabar planuojami grandioziniai renginiai gali tapti naujų koronaviruso protrūkių priežastimi. Ypač turint omenyje, Delta atmainos grėsmę.