„Statistika rodo, kad tūkstančiai vėžio atvejų vis dar yra nediagnozuoti, visoje Lietuvoje gydytojai praneša apie seniai nematytų, užleistų onkologinių susirgimų piką, pirminė sveikatos priežiūros grandinė nebeveikia kaip anksčiau, gydytojai išgyvena pervargimo ir perdegimo sindromus, o pacientai vis dažniau skundžiasi, kad niekam nerūpi. Itin didelis emocinės paramos ir psichologinės pagalbos poreikis“, – sako N. Čiakienė.
Tad labai reikalingas Vyriausybės dėmesys eliminuojant pandemijos padarinius onkologijos srityje. Tai kur kas svarbiau, nei planai didžiausius onkologinių pacientų srautus aptarnaujančios gydymo įstaigos reorganizacija.
POLA direktorė taip pat akcentavo tai, kad labai svarbus kuo glaudesnis pacientų, medikų ir viešojo valdymo specialistų bendradarbiavimas, komandinis darbas.
„Onkologinių pacientų įtraukimo į vakcinacijos procesą parodė, kokie stiprūs esame, kai veikiame kartu ir koordinuotai. Visi siekiame kuo geresnių gydymo rezultatų susirgusiems, nors tai – ne taip paprasta.
Šiame procese persipina tokie veiksniai kaip kokybiško ir veiksmingo gydymo prieinamumas, būtiniausių vaistų įperkamumas, novatoriškų terapijų, procedūrų, klinikinių tyrimų plėtra. Ne mažiau svarbus ir pacientų pasitikėjimas sveikatos sistema, gydytoju, sąmoningas įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese“, – teigia N. Čiakienė.
Visgi POLA apklausa rodo, kad tik ketvirtadalis pacientų žino, kaip įsitraukti į savo sveikatos priežiūros ar gydymo procesą, daugiau kaip pusei jų sunku suprasti gydytojo pateikiamą informaciją, trečdalis neišsako nuomonės dėl paskirto gydymo.
„Taigi tyrimai rodo, kad aktyvus pacientų įsitraukimas ne tik padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų, bet ir apsprendžia sklandesnę sveikatos priežiūros sistemos veiklą, trumpina laukimo eiles ir padeda pasiekti geresnį lėtinių ligų valdymą, visgi pasigendame Vyriausybės dėmesio pacientų edukacijai ir jų sveikatos raštingumo gerinimui“, – sakė N. Čiakienė.
