Geteborgo universitete (Švedija) dirbantis epidemiologas Gytis Dudas paklaustas, ar Lietuvoje bus dar vienas Delta atmainos nulemtas karantinas, sakė šiuo klausimu nė nedrįstų lažintis.
„Turime faktorių, kurie turėtų mums padėti – vakcinaciją. Kita vertus, ji ženkliai sustojo. Sunku prognozuoti dalykus, kurie priklauso nuo žmonių elgesio, bet jei einame į rudenį su dabartiniais vakcinavimo tempais, manau, karantinas yra neišvengiamas“, – „Žinių radijui“ sakė G.Dudas.
Ginklą prieš virusą žmonės jau turi. Todėl naują susirgimų šuolį gali iššaukti tik nesugebėjimas juo pasinaudoti, paslydimas lygioje vietoje.
Anot epidemiologo, jei žmonės pasiskiepys, pasirūpins savimi ir artimaisiais, būtų galima išvengti ženklesnių ribojimų. „Viskas priklauso nuo pačių žmonių“, – patikino jis.
Idėja leisti gyventojams persirgti koronavirusine infekcija, anot G.Dudo, turi milžinišką trūkumą.
„Nepriėjus jokios slenkstinės imuniteto, susidariusio dėl natūralios infekcijos, ribos, ligoninės būtų užgultos savaičių savaitėmis. Tai reikštų sustojusias planines paslaugas ir panašias pasekmes“, – perspėjo jis.
Beje, toks scenarijus esą tikra pražūtis Europos šalių visuomenėms, kuriose didelę gyventojų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės.
Todėl siūlymus pandemijos problemas spręsti „natūralios atrankos būdu“, viruso pavojumi abejojantiems leidžiant persirgti, G.Dudas kategoriškai atmetė. „Tai yra absoliučiai absurdiški pasiūlymai“, – žodžių į vatą nevyniojo jis.
Bijo, kad vakciną reikės išpilti
Jis sakė girdėjęs, kad dalis žmonių galimai pasirinko strategiją skiepytis ne birželį ar liepą, bet artėjant rudeniui – neva imunitetas tuomet bus „šviežesnis“. Todėl epidemiologas viliasi, kad lietuviai dar spės pasiruošti naujam susirgimų sezonui.
Visgi G.Dudas skiepo atidėlioti nesiūlo, nes tam, kad vakcinos pilnai suveiktų prireikia šiek tiek laiko, nuo Delta atmainos pirmasis skiepas saugo nepakankamai, todėl saugesni tampame tik gavę antrąjį.
Be to, jis priminė, kad vakcinas laikyti galima ribotą laiką. „Ko mes nepanaudosime per ateinančius mėnesį ar du, reikės arba išpilti arba atiduoti šalims, kurioms vakcinų reikia iš tikrųjų“, – perspėjo epidemiologas.
Sunkiai serga nepaskiepyti
Jis priminė, kad Alfa („britiškoji“) viruso atmaina Lietuvoje dominuojančia tapo per 2 mėnesius. Tačiau Delta variantas 60 proc. užkrečiamesnis už Alfa, o Škotijos duomenys rodo, kad dėl Delta atmainos sukeltos ligos žmonės į ligoninę gulasi dvigubai dažniau.
„Delta atmaina yra didelis iššūkis. Mes Europoje net vasaros metu matome atvejų kilimą. O juk dėl sezoninių priežasčių viruso perdavimas turėtų būti mažesnis“, – samprotavo G.Dudas.
Negana to Delta atmaina gali iš dalies apeiti jau susidariusį imunitetą, jeigu žmogus persirgo kitomis viruso atmainomis.
Epidemiologas taip pat priminė, kad skiepytis verta, nepaisant to, kad ir vakcinuoti žmonės kartais užsikrečia infekcija. Tačiau žinoma, kad dvi „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ dozės 96 proc. apsaugo nuo patekimo į ligoninę dėl koronavirusinės infekcijos.
„Vadinasi, milžiniška dalis pateksiančių į ligonines dėl Delta varianto nebus paskiepyti“, – spėjo G.Dudas.
Siūlo izoliuotis savanoriškai
Epidemiologas pasakojo pats prieš kelias dienas grįžęs į Lietuvą iš Švedijos. Dabartiniai reikalavimai neįpareigoja jo karantinuotis, tačiau jis teigė saviizoliavęsis bent jau savaitei. Panašiai elgtis patarė ir kitiems.
„Keliauti nusiteikę žmonės tikrai ženkliai padėtų savo bendrapiliečiams, jeigu grįžę atsakingai izoliutųsi. Savaitę, 10 dienų, 2 savaites – kiek išeina. Padaryti savanoriškai, net jei to nereikalaujama.
Tokiu būdu mes sumažinsime tikimybę, kad to, ką parsivežėme į Lietuvą, nepaskleisime toliau“, – patarė G.Dudas.
Trečio skiepo gali ir nereikėti
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sakė, jog situacija Jungtinėje Karalystėje puikiai parodo, kaip skiepai padeda atsispirti Delta atmainai.
„Jungtinė Karalystė dabar didesnį žmonių procentą yra paskiepiję, bet jie mato augantį infekcijų skaičių. Bet augantis infekcijų skaičius ne taip stipriai koreliuoja su hospitalizacijų skaičiumi. Tai yra gera žinia“, – skiepų efektyvumo įrodymo pavyzdį pateikė profesorė.
Atsiranda žmonių, kuriuos nuo skiepų atbaido mintis, kad vakcinuotis reikės nuolatos, tačiau profesorė patikino, kad sprendimo dėl pakartotinio skiepijimo dar nėra.
„Nėra kalbos, kad kas pusmetį reikės visiems vėl skiepytis. Tik kalbame apie tai, kad turime duomenis apie pusę metų trunkantį veiksmingumą po vakcinacijos. Bet galbūt tos vakcinos apsaugos ir metus, dvejus, trejus“, – teigė A.Žvirblienė ir patikino, kad galutinę vakcinų veiksmingumo trukmę mes sužinosime tik laikui bėgant.
Ji pridūrė, kad trečioji skiepo dozė tėra diskusijų objektas, o pritaikymui bus būtini moksliniai įrodymai.
„Revakcinacijai turi ateiti laikas. Turi atsirasti moksliniai įrodymai, kad vakcinos veikimas baigėsi. Tik tada galima skiepytis pakartotinai“, – patikino A.Žvirblienė.
Siūlo keisti skiepijimo strategiją
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius pabrėžė, kad visuomenės sveikata ir jos būvis yra bendras visų jos narių rūpestis.
„Jeigu pasiskiepys kritiškai didelis žmonių skaičius, tuomet apsaugosime ir tuos žmones, kurie negali būti skiepijami. Yra gi tokių žmonių. Tad apsaugokime juos nuo koronavirusinės infekcijos. Būkime solidarūs“, – paragino profesorius.
Jis teigė pastebėjęs, kad į vakcinacijos procesą per mažai įsitraukė šeimos gydytojai. Esą aktyvesnis jų dalyvavimas būtų buvęs ypač naudingas skatinant pasiskiepyti senjorus.
L.Valius, remdamasis patirtimi, tvirtino, kad net 9 iš 10 senjorų atvykdavo pasiskiepyti, kai to padaryti juos pakviesdavo šeimos gydytojas.
Profesorius sakė manantis, kad vakcinacijos procesas Lietuvoje užklimpo, šiuo metu esame „pavėluotų ieškojimų fazėje“.
Skiepijimo procesą jis pasiūlė vėl perduoti šeimos klinikoms, esą jos galėtų prisikviesti abejojančius skiepytis.
„Šeimos klinikų Lietuvoje yra berods 430. Kiekviename miestelyje yra klinika, ambulatorija, didesniuose – poliklinikos. Vakcinų prieinamumas yra geras“, – pastebėjo L.Valius ir pridūrė, kad šeimos gydytojai papildomo darbo nesibaidytų.
„Net ir privačių klinikų gydytojai piktinasi, kad negali skiepyti patys, turi siųsti savo pacientą klaidžioti į kažkokį centrą ar vaistinę“, – paaiškino profesorius.
