Apie tolimesnius vakcinavimo etapus ir svarbiausias aktualijas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas, sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė, medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Pamokos iki šiol neišmoktos?
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad šios pandemijos vystymasis yra būtent toks, koks yra aprašomas vadovėliuose.
„Kai kas turbūt pamiršo ar nesimokė iš šitų vadovėlių, ir, deja, dažnai žmonės mokosi jau iš savo klaidų. Kai kur mes galėtumėme bėgti į priekį, o ne vytis nuvažiuojantį traukinį“, – teigė profesorius.
Taip jis reagavo į valdančiųjų žodžius, jog rudenį ar žiemą galime sulaukti trečiojo karantino.
„Jei vėl kalbame apie tai, ar reikės, ar nereikės karantino, reiškia, kad mes neišmokome pamokų. Karantino reikėjo dėl to, kad tai buvo nauja liga ir viskas buvo neaišku, o antra priežastis, kad neįvyktų sveikatos sistemos kolapsas. Viskas.
Jeigu toliau mes vėl šnekame, kad rudenį reikės karantino, reiškia, kad mes nieko neišmokome. Skiepai yra Dievo ir mokslo dovana, kad taip greitai jie buvo sukurti“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pasak jo, kai virusas labai greitai keičia vieną šeimininką kitu, susidaro itin palankios sąlygos sparčiam plitimui.
„Jei nedarysime išvadų, paprasčiausiai bus natūrali atranka. Dauguma žmonių, užsikrėtę šiuo virusu, persirgs lengvai, bet, deja, apie 10 procentų gali patekti į ligoninę, o reanimacijoje, kaip žinome, kas antras neišgyvena“, – sakė profesorius.
Jis teigė, kad nebūtinai kiekvienai naujai atmainai reikės ir naujo skiepo.
„Čia ir yra mokslininkų uždavinys – sukurti vakcinas tokias, kurios padengtų visas galimas į ateitį mutacijas. Šiandien turimi skiepai veikia ir prieš delta, ir prieš delta plius atmainas, bet ne taip efektyviai, kaip prieš Uhano“, – kalbėjo virusologas.
Pasak S.Čaplinsko, trečias skiepas net ir turint daug antikūnų yra labai naudingas, tačiau virusą galima nugalėti tik pasauliniu mastu. Dėl to keliamas klausimas, ar privilegijuotoms šalims nederėtų vakcinų padovanoti trečiosioms šalims.
Specialistas taip pat pažymėjo, jog vakcinas galima maišyti, o šiuo metu dėl to vykdomi ir detalesni mokslininkų tyrimai.
„Jeigu žmogus natūraliu būdu įgyja imunitetą ir pasiskiepija, gauname stipresnį imuninį atsaką. Jau aišku, kad tie, kurie pasiskiepijo „AstraZeneca“, dabar išlošė – jei trečia dozė bus siūloma „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinų, tikėtina, kad jiems susiformuos dar stipresnis hibridinis imunitetas“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad vakcinas maišė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Jau laukia trečiosios dozės
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė savo ruožtu teigė, kad ministerija jau ruošiasi kitam vakcinavimo etapui.
„Norime sulaukti, kol oficialias rekomendacijas pateiks Europos vaistų agentūra, planuojama tai daryti po 9-12 mėnesių nuo antros dozės suleidimo“, – tvirtino ji.
Pasak J.Aleksaitės, trečiąją dozę pirmiausia gaus tie, kurie buvo skiepijami anksčiausiai – medikai, globos namų gyventojai ir darbuotojai, tačiau vakcinų kiekis yra pakankamas, todėl problemų kilti neturėtų.
Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė kalbėjo, jog gydytojai trečio skiepo taip pat laukia.
„Esame rizikos zonoje, dirbame tiesiogiai su žmonėmis, dažnai infekuotais, taip pat sekame naujienas apie delta atmainą, tai tikimės, kad tas trečias skiepas mus pasieks laiku“, – sakė ji.
Pasak A.Gerliakienės, kai medikai pradėjo vakcinuotis, koronaviruso atvejų bendruomenėje ženkliai sumažėjo, o mirčių iš viso nebeliko. Nuo pandemijos pradžios virusas pareikalavo kelių dešimčių medikų gyvybių.
„Apie tragiškus įvykius po vakcinavimo neteko girdėti nei karto“, – tvirtino ji.
Medikų sąjūdžio pirmininkė teigė, kad komunikacija dėl tolimesnių vakcinavimo etapų turėtų būti itin gerai suprantama ir labai nuosekli.
„Visoms socialinėms grupėms, visų išsilavinimų asmenims. Tai, ką supranta medikai, ir tai, ką supranta darbininkai, yra visiškai kitas supratimo lygis. Tie žmonės, kuriems nėra labai lengvai suvokiama mokslinė informacija, remiasi visokių antivakserių lengvai apdorota informacija. Gaunasi visiškai priešingas rezultatas ir tie žmonės vengia skiepytis“, – aiškino A.Gerliakienė.
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas savo ruožtu pridūrė, jog Didžiojoje Britanijoje apie trečiąją vakcinos dozę taip pat kalbama.
„Jau yra sudarytos prelimianrios rekomendacijos, kad nuo rugsėjo mėnesio yra planuojama vakcinacija trečiąja vakcina.
Pirmoji prioritetinė grupė bus žmonės virš 70 metų, nes jiems rizika susirgti daug didesnė. Taip pat žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis bus įtraukti į prioritetinę grupę“, – teigė T.Beinortas.
Serga ir 30 neteisėtų migrantų
Pasak virusologo S.Čaplinsko, nerimą jau kelia ir neteisėtai Lietuvą pasiekiantys migrantai.
„Bet palyginus su tais, kurie apskritai atvyksta pas mus iš kitų šalių, tai yra lašas jūroje. Tas uždavinys užkirsti kelią viruso įvežimui buvo, yra ir bus. <...> Elementari logika sako, kad reikia rūpintis atvykstančių žmonių sveikata“, – kalbėjo profesorius.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis pažymėjo, kad specialios patikros po sulaikymo migrantams nenumatytos – sulaikomi asmenys pristatomi į užkardą, o jei jie turi nusiskundimų, yra izoliuojami ir migrantams daromi COVID-19 testai.
Pasak G.Mišučio, būna įvairių situacijų, kai migrantai skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, dideliai daliai avalynė iki kraujo nutrina kojas, kirsdami sieną migrantai neretai susižeidžia.
„Būna įbrėžimų, susižeidimų, einant per sudėtingas vietas, miškus, kertant kanalus, tokių nedidelių problemyčių pasitaiko“, – aiškino VSAT atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu tarp sulaikytų neteisėtų migrantų nustatyta 30 koronaviruso atvejų – tai sudaro maždaug 3 procentus visų sulaikytų atvykėlių per liepos mėnesį.
„Nustačius tokį atvejį jie toliau yra izoliacijoje, apgyvendinami Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Kadangi ji jau yra prie užpildymo ribos, pastaruoju metu migrantai apgyvendinti ir Alytaus rajono suteiktose patalpose.
Kai jie pasveiksta, yra sugrąžinami į tas vietas, kur yra apgyvendinami kiti neteisėti migrantai“, – aiškino G.Mišutis.
S.Čaplinskas savo ruožtu svarstė, kad migrantus reikėtų ir paskiepyti.
„Būtų didžiulė dilema, jeigu mums trūktų skiepų, tačiau dabar, kai esame privilegijuotoje situacijoje, šitas klausimas net neturėtų kilti. Tačiau vienas dalykas yra atvežti vakciną iki jų durų, bet ar jie jas atidarys?
Čia yra ne tik kalbos, bet ir kultūriniai barjerai, kaip jie gali priimti, suprasti tą injekciją. Gal jie galvos, kad mes norime ką nors blogo jiems padaryti ar pakenkti? Jau dabar matėme žiniasklaidoje, kad jie bijo uodų“, – svarstė profesorius.
