Štai Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys neslepia – profesionalių darbo rankų trūksta. „Šiuo metu galėtume įdarbinti bent 5 gydytojus, 6–7 medicinos slaugytojus“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė gydymo įstaigos vadovas.
Situacija panaši bene visoje Lietuvoje. Viskas susideda į įspūdingus, bet tuo pačiu ir kraupius skaičius.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, 2020 m. labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų ir šeimos gydytojų. Medikų gretas „pravalyti“ jau spėjo pandemija. Neapsikentę baisių krūvių ir didelės rizikos jie nusivilko baltus chalatus ir išėjo ieškoti darbo kitur, nusprendė, kad laikas pensijai.
Jau trūksta psichikos sveikatos priežiūros specialistų (psichiatrų, medicinos psichologų). Ypač pabrėžiama, kad šių specialistų teikiamų paslaugų poreikis išaugo dėl koronavirusinės infekcijos.
Skaičiuojama, kad per artimiausią dešimtmetį sveikatos priežiūros specialistų poreikis toliau augs – jų reikės 1,8 tūkst. daugiau, nei pernai.
Daugiausiai trūks bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos ir vidaus ligų gydytojų. Kažkas ryškiai sugedę, nes kitų medicinos specialistų bus net per daug.
Prognozuojama, kad po dešimtmečio pakankamai ar net per daug bus burnos higienistų, gydytojų odontologų ir dantų technikų. Ekspertai taip pat išskiria ir galimai didelę radiologų pasiūlą, tai siejant su tikėtina radiologijos technologijų plėtra.
Žinoma, STRATA analizė skirta tam, kad liūdnos lemties išvengti pavyktų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai vardija programas ir priemones, kurių imamasi ar bus imtasi medicinos specialistams į regionus pritraukti, ruošiamas pertvarkas netolygumams išlyginti. Bet gydymo įstaigų vadovai jau dabar suka galvas, neišmanydami, ko imtis.
Regionai darbuotojų su žiburiu ieško
S.Kaktys pastebėjo, kad medikų stygiaus žaizda stipriau kraujuoti pradėjo per karantiną. „Praėjusiais metais dėl įvairių priežasčių nutrūko darbo sutartys su 10 gydytojų, 12 medicinos slaugytojų. Tačiau naujai įdarbinome 13 gydytojų, 15 medicinos slaugytojų. Stebime gana reikšmingą medicinos personalo judėjimą. Ateitis nieko gero nežada“, – sako S. Kaktys.
Direktorius teigia, kad būsima sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma medikams ir įstaigos administracijai kelia susirūpinimą. Anot jo, daugumai medikų Lietuvoje neaišku, kaip specialistai dirbs, kokia jų apimtis bus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Naujų darbuotojų nerandame dėl neaiškios medicinos įstaigų perspektyvos. Tiesa, jau senai katastrofiškai visuose regionuose trūksta neurologų, psichiatrų, chirurgų, klinikinių biologų, endoskopuotojų.“, – sako S. Kaktys.
Ignalinos rajono ligoninės direktorės Daivos Vinogradovos teigimu, darbuotojų trūksta, konkrečiai ieškoma: medicinos biologų, dietistų, klinikos laborantų, radiologijos technologų. Taip pat regioninėje ligoninėje yra reikalingi gydytojai: anesteziologas reanimatologas, odontologas, vidaus ligų gydytojas.
„Mūsų miestas mažas, todėl tikėtina, kad jauni specialistai linkę pasilikti didmiesčiuose (dėl didesnių algų, pramogų, būsto), todėl jų ir trūksta. Mažame mieste ir mažiau gyventojų, todėl pacientų kiekis tikrai neprilygsta didmiesčiui“, – lrytas.lt teigė D. Vinogradova. Anot direktorės, tikėtina, kad didmiesčiuose medikai gali įgauti daugiau patirties po studijų, nes pacientų srautai yra didesni.
Aukštosios mokyklos: studentų paruošiame pakankamai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakulteto dekanas Kęstutis Petrikonis teigia, kad specialistų paruošiama daugiau negu valstybė užsako, bet trūkumas vis tiek išlieka.
„Lietuvoje pabaigus studijas apie 10–20 proc. nestoja iš karto į rezidentūrą. Jie bando laimę kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat, gydytojų pasitraukimas iš darbo dėl pensijų, ligų, įvairių situacijų, tam tikras gydytojų išsidėstymo netolygumas, jų emigracija turi didelės įtakos skaičiams, pagal kuriuos galima suvokti tą situaciją“, – teigė medicinos fakulteto dekanas.
K. Petrikonis užsimena, kad šiuo metu yra svarbu žinoti, kokių specialistų reikės bent dešimčiai metų į priekį.
„Mūsų universiteto keliamas klausimas buvo, kad gydytojų bendram rengimui ir pagal tam tikrą specialybę labai svarbu yra žinoti bent dešimties metų prognozes, kaip čia keisis Sveikatos apsaugos sistemos organizavimo modelis, kokios išliks ligoninės, poliklinikos, kaip kas atrodys, kokių gydytojų reikėtų“, – sakė dekanas. Anot jo, yra laukiama sprendimų dėl valstybės finansuojamų vietų didinimo tiek vientisosiose studijose, tiek rezidentūroje.
Dekanas kaip vieną iš sprendimo būdų įvardina galimą gydytojų perkvalifikavimą. „Lietuvoje vėlgi yra ta problema, kad žmogus gali valstybės lėšomis baigti tik vieną rezidentūros studijų programą, o jeigu jis nori pereiti į kitą – turi pats finansuoti savo lėšomis. Viena iš galimybių, kad atsirastų specialistų – gydytojų perkvalifikavimas, bet tai turėtų finansuoti valstybė“, – pastebėjo K.Petrikonis.
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus antrino LSMU dekanui teigdamas, kad universitetai priima ir rengia pakankamą skaičių studentų. Pasak A. Utkaus, šiuo metu Lietuvoje situacija yra tokia, kad dabartinis medicinos personalas yra vyresnio amžiaus, kurių vietas turės užimti jaunoji karta.
„Mes, kaip universitetai, esame tiesiog užduočių vykdytojai, tą poreikį suformuoja ministerija, kuri atlieka prognozes ir skaičiavimus, kiek reiktų šaliai medikų. Tai remiantis tuo ir yra numatomas tas priimamų studentų skaičius į medicinos studijas“, – teigė A.Utkus.
Slaugytojos alga neatperka studijų kainos
Lietuvoje slaugytojus rengia trys universitetai ir nuo šių metų 8 kolegijos. Utenos kolegijos medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė teigia, kad dėl slaugytojų trūkumo kalbėti pradėta seniai. Dažniausiai priežastys įvardijamos: demografiniai specialistų ir visuomenės pokyčiai, paslaugų pasiskirstymas didžiuosiuose miestuose ir regionuose, visuomenėje didėjantis poreikis slaugos paslaugų.
„Kalbant konkrečiai apie Utenos kolegiją – kiekvienais metais išleidžiame apie 70 absolventų, o priėmimo skaičius didiname, atsižvelgiant ne tik į regiono poreikius, bet ir visos šalies, tikrai sulaukiame daug norinčių studijuoti“, – lrytas.lt sakė pašnekovė.
Medicinos fakulteto dekanė pasakoja, kad kiekvienais metais didinamas ir valstybės finansuojamųjų vietų skaičius į slaugos studijų kryptį, tačiau visų norinčiųjų studijuoti poreikiai yra nepatenkinami.
Anot jos, vien tik priėmimo skaičiaus didinimas nesudarys prielaidų specialistų trūkumui panaikinti. „Svarbūs ne tik specialistų rengimo, bet ir jų įsitvirtinimo darbo rinkoje aspektai“, – pridūrė D. Šakalytė.
Moteris užsimena, kad kartais ir su aukštu stojamuoju balu, studentas turi mokėti už studijas. „Slaugos studijos yra ganėtinai brangios, iš gaunamo slaugytojo atlyginimo jos neatsiperka. Tokiu atveju asmuo yra priverstas ieškoti darbo užsienyje, dirbti labai dideliu darbo krūviu, kas veda prie perdegimo sindromo ir noro keisti profesiją“, – paaiškino dekanė.
Anot medicinos fakulteto dekanės D. Šakalytės, slaugytojo darbas yra sunkus, atsakingas, kartais menkai vertinamas ir visa tai paskatina jauną žmogų rinktis kitą gyvenimo kryptį, todėl išauga slaugos specialistų trūkumas.
