Atsivėrė Pandoros skrynia: tarp nelegalių migrantų plinta įvairios ligos – pasienio savivaldybės šaukiasi pagalbos

Pasienio užkardose apgyventinti neteisėti migrantai suserga ne tik koronavirusine infekcija, kamuoja ir niežai, vis prisireikia medikų pagalbos. Tuo metu pasienio savivaldos atstovai skundžiasi papuolę į aklavietę. Nėra pakankamai žmonių, kurie rūpintųsi ir migrantų, ir vietinių gyventojų sveikata.

Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>T.Bauro nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pabėgėlių sveikata tapo pasienio savivaldybių medikų galvos skausmu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Aug 7, 2021, 11:46 AM, atnaujinta Aug 8, 2021, 9:13 AM

„Užkardose situacija yra išties sudėtinga, nes ten žmonės gyvena palapinėse ir turime tą problemą, kai reikia kuo operatyviau nuspręsti, kur juos (COVID-19 užsikrėtusius migrantus – aut. pastaba) dėti, kad nepaplistų virusas tiek pareigūnų, tiek kitų gyventojų tarpe“, – pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė atskleidė, kad antradienio duomenimis COVID-19 liga sirgo 71 nelegalus migrantas, fiksuotas 21 niežų atvejis.

Specialistė taip pat paaiškino, kad liepos pabaigoje nuo koronaviruso vakcinuoti buvo 736 pabėgėliai. „Pabrėžiu, kad tai yra žmonės, kurie patys savanoriškai sutiko skiepytis.

Dažniausiai būdavo tokia situacija, kad norinčių skiepytis nebūdavo daug, bet jau atvykus medikams, atsirasdavo papildomai norinčių. Turėjome atvejį, kai skiepytis užsirašę buvo 30, bet galiausiai vakcinavosi 50“, – paaiškino R.Biekšienė.

Pasak jos, kiekvieno priimto nelegalaus migranto sveikatos būklė įvertinama ne daugiau nei per 48 valandas nuo atvykimo. Žmogui išrašomi reikalingi receptai, siuntimas į stacionarą, jeigu to reikia. Dėl tolesnių veiksmų sprendžia stacionaro gydytojas.

Neturi, kur apgyvendinti užsikrėtusius

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras patikino, kad visi į pasienio užkardą patenkantys migrantai pirmiausia yra ištestuojami nuo COVID-19 ligos.

„Testavimas yra šimtaprocentinis, bet yra problema dėl to, kad užsikrėtusius asmenis turime apgyvendinti užkardose“, – sakė VSAT atstovas. Anot jo, užkardose apgyvendinami tiek teigiamą, tiek negiamą testo atsakymą gavę asmenys. Juos reikėtų atskirti, bet patalpų trūksta.

„Atskiras patalpas yra išskyrusios Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybės. Bet yra įtempta situacija Ignalinos ir Varėnos rajonuose, kur savivaldybės mums šiuo atveju visiškai negelbėja“, – skundėsi A.Šantaras, prašydamas savivaldos pagalbos, nes „skaičiai Varėnoje ir Ignalinoje kelia didelius rūpesčius.“

Savivalda: esame aklavietėje

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas skundėsi, jog savivaldai užkrauta prievolė migrantams teikti visų trijų lygių medicinos pagalba. Esą tai gali apsunkinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvos piliečiams.

„Mums pirmoje eilėjė rūpi mūsų gyventojų sveikata. Medikų turime tiek, kiek turime, jų trūksta poliklinikoje. Slaugytojų irgi trūksta. Nežinome, kaip šitą situaciją spręsti. Šiai dienai esame aklavietėje“, – problemą dėstė A.Verbickas.

Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Danas Bortkevičius nuogąstavo, kad įstaiga rūpintis ir migrantų, ir gyventojų sveikata nepajėgs. „Manau, kad tai bus sunkiai įgyvendinama užduotis. Mobiliųjų komanda praktiškai tampa paralyžuota. Nežiūrint to, kad su pabėgėliais dirba 5 žmonės, mūsų greitosios medicinos pagalbos komanda lieka apkrauta“, – paaiškino Varėnos PSPC vadovas.

Medikai jaučia pavojų

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė pasakojo, kad „greitukių“ medikams migrantai tapo sunkia našta. „Pirma, mūsų darbuotojai yra be galo apkrauti darbu, tai nesisprendžia jau keletą savaičių. Antra, mums nesaugu eiti į tą aplinką.

Trečia, nėra skirtas joks papildomas apmokėjimas darbuotojams, o juk susiduriama su papildoma infekcijos rizika, su psichologine būkle. Atsidurti medikei vienai tarp 30 žmonių yra pavojus. Ji gali tapti įkaite. Mes nežinome, kuo tie žmonės kvėpuoja“, – nusiskundimų sąrašą vardijo profsąjungos atstovė.

Ji sakė siūlanti, kad pabėgėlių apgyventose vietovėse dirbtų budintis medikas, kuris nuspręstų, ar jam reikalinga GMP pagalba, nes šiuo metu dažnai tenka važinėti visai be reikalo.

„Galų gale, patys pasieniečiai yra apmokyti ir galėtų nuspręsti ar tai tikrai greitosios medicinos pagalbos reikalaujantis įvykis, ar ne“, – svarstė J.Keburienė.

Tačiau A.Šantaras tikino, kad dėl menkniekių GMP pas migrantus kviečiama nėra. Pasak jo, dėl nubrozdinimų ar uodo įkandimo medikai kviečiami tikrai nėra.

Negali susikalbėti

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso patvirtino, kad migrantais rūpintis priversti ne tik Varėnos medikai.

„Labai smarkiai trūksta žmogiškųjų išteklių. Migrantų sveikatos problemos labai įvairios: nuo elementarių kojų sugėlimų, ištinimų iki tikrai rimtų ligų.

Su jais sunku susikalbėti, trūksta vertėjų. Jeigu jie yra, per kelis žmones bandoma susikalbėti, bet kitur apskritai neįmanoma suprasti, kokios sveikatos problemos kamuoja migrantus.

Labai trūksta dermatovenerologų, onkologų, psichiatrų, kitų specialistų. Neaišku, kur vežti žmones su sunkiomis sveikatos problemis“, – rūpesčius vardijo G.Kesto.

Rekordinis migrantų srautas

Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 4112.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Lietuvos Vyriausybė laikosi pozicijos, kad pabėgėlių srautas į šalį – tai hibridinė Baltarusijos ataka.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.