Radikalaus požiūrio į lytiškumą priežastys ir išraiškos
Žmogaus protas iš prigimties linkęs naudoti „juoda – balta“ mąstymo schemas. Kitaip sakant – naudoti paprastesnę dvejetainę „nulis-vienetas“ informacijos rūšiavimo sistemą. Taip sukuriamas paprastesnis pasaulio modelis, smegenų neuronai eikvoja mažiau energetinių resursų. Tačiau realybė yra sudėtingesnė negu dvejetainis kompiuterinis kodas. Mąstymo tipas dvejomis priešingomis, tarpusavyje mąstymo schemose nesuderinamos kategorijomis, vadinamas dichotominiu, dažniausiai yra nebrandaus, supaprastinto mąstymo forma (išskyrus tam tikrus atvejus).
Tarp radikaliai kalbančių apie LGBT asmenis išsiskiria du dichotominiai poliai. Viena radikali nuomonė priskiria LGBT asmenis prie savo lytiškumo pasirinkimais darančiais „nuodėmę“ ir „ištvirkaujančiais“. Kadangi terminas „nuodėmė“ yra dvasinis, šio poliaus atstovai neretai griebiasi religijos ir remiasi iš konteksto ištrauktomis Biblijos eilutėmis, būtent – iš hebrajiškosios Biblijos dalies, t.y. Senojo Testamento (toliau – ST).
Ypač nuklydę į radikalumą kalba apie ST numatytas žmonių žmonėms taikomas bausmes už homoseksualius santykius. Beje, tokios griežtos ST bausmės numatytos ir nesilaikantiems darbo ribojimų šabo dieną, t.y. pagal dabartinį savaitės kalendorių dirbantiems sekmadieniais.
Apie tokia pat griežtą bausmę ST kalbama ir turintiems nesantuokinių lytinių santykių. Pagal tokią sistemą, pvz., dirbantys sekmadieniais prekybos centruose (o gal ir perkantys tuo metu ?) turi būti užmėtyti akmenimis. Manau, kad Lietuvoje dirbančių sekmadieniais ir turinčių heteroseksualių lytinių santykių ne šeimoje žmonių yra daug kartų daugiau, negu homoseksualių žmonių.
Tačiau atviro priešiškumo viešoje erdvėje sekmadieniniai darbuotojai ir gyvenantys nesusituokę beveik nesusilaukia. Galbūt taip ir dėl psichologinių dalykų – žmogui priešiškumą dažnai kelia dalykai, kurių jis pats turi, tačiau nenorėtų matyti savyje. Juk, kaip būna gyvenime, skaičiuojant akimis piktžoles kaimyno darže, savame darže augančios piktžoles nebe taip į akį krenta.
Krikščionys, kurie taip stipriai akcentuoja Biblijos hebrajiškąją dalį, ST, parodo tokiu būdu savo neišmanymą. Juk ST įsakymas buvo duotas palyginus mažai žmonių grupei, judėjams, kurie gyveno „fronto“ sąlygomis – karštoje akmenų dykumoje, iš visų pusių spaudžiami priešiškai nusiteikusių stabmeldiškų genčių. O krikščionis dabar gyvena kitaip negu judėjai prieš 2500 metų ir jiems yra duotas Naujasis įsakymas, kuris yra lyg „aukštesnio lygio pakopa“ senajam ir jame iš viso nėra minimos bausmės, kurios būtų žmonių taikomos žmonėms.
Antra radikalizmo forma šioje sferoje – lytiškumo sutrikimų laikymas psichikos norma. Lytiškumo sutrikimams, t.y. psichopatologijai, suteikimas tokios etiketės kaip „garbė“ (angl. pride). Garbė sirgti. Taip pat šiam poliui priklausytų siekimas mokyti vaikus apie lytiškumo sutrikimus kaip apie normą, kalbos, kad lytiškumą galima pasirinkti laisva valia ir pan.
Pagrindinis tokio radikalaus požiūrio neatitikimas gamtos mokslams – gyvojoje gamtoje nėra vidinių, savaiminių, ne žmogaus sukurtų dėsningų reiškinių, kurie būti nukreipti į rūšies susinaikinimą, išnykimą. O būtent lytiškumo sutrikimai ir veda prie biologinės individo linijos „mirties“ taško. Priešingai, gamtoje vyrauja rūšies pratęsimo jėgos, varos. Toks lytiškumas, kuris nukreiptas į biologinės rūšies išnykimą Žemėje negali būti dėsninga norma – tai prieštarauja išlikimo gamtoje varų dėsniams.
Trečiasis požiūris – gamtamokslinis
Gamtamoksliniu požiūriu (pripažįstu, kad ne vis gamtos mokslų atstovai būtent tokio požiūrio laikosi) lytiškumo sutrikimai priklauso asmenybės psichopatologija sferai. Lytiškumo pamatas (jį sudaro du dėmenys: visos lyties identifikacija ir svarbos vienos lyties savybės – lytinio potraukio kitam asmeniui vystymasis), kaip ir kitos pamatinės asmenybės savybės susiformuoja ankstyvaisias gyvenimo periodu, iki maždaug 5-6 metų.
Kaip ir kitų asmenybės psichopatologijos atvejais, nebūna vienos priežasties, kodėl žmogui pradeda kelti diskomfortą jo paties lytis. Taip pat nebūna vienos priežasties, kodėl diskomfortą pradeda kelti individo lyčiai būdingas lytinis potraukis priešingai lyčiai. Tam turi įtakos socialinė-psichologinė aplinka asmenybės raidos metu, santykio su tos pačios lyties tėvu tipas.
Vystantis lytiškumo sutrikimams pamažu formuojasi vidinės psichikos schemos, kada tapatinimasis, identifikacija su savo lytimi sukelia žmogui vidinį sielos skausmą. Bėgant nuo šio psichikos diskomforto žmogaus lytiškumas „palinksta“ kita kryptimi, negu turėtų būti vedamas natūralia eiga. Tai nėra laisvas žmogaus pasirinkimas, kaip ir žmogus laisvai nesirenka, pvz., kitų asmenybės savybių – būti narcizinio, ribinio ar antisocialaus tipo asmenybe, arba būti priklausomu nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Kadangi turintys šią asmenybės psichopatologiją žmonės buvo praeityje buvo baudžiami lyg nusikaltėliai ir sodinami į kalėjimus, gydomi vaistais ir prievartine psichoterapija (o sergant asmenybės sutrikimais, tam skirtų gydyti vaistų nėra ir greičiausiai niekada nebus. Galimos pagalbos priemonės yra tik laisvanoriška psichoteraopija arba/ir savitarpio pagalbos grupės), psichiatrai vėliau nebeįtraukė homoseksualumo į naujausią psichikos sutrikimų klasifikaciją, vadinamą TLK-10.
Tai buvo moralinis-pasaulėžiūrinis sprendimas, kaip galbūt kompensacija dėl ilgus amžius taikytos prievartos šių žmonių atžvilgiu. Tačiau tai nebuvo gamtos mokslais paremtas sprendimas. Dabar ruošiamoje dar naujesnėje medicininėje ligų klasifikacijoje TLK-11 iš psichikos sutrikimų skyriaus bus išbrauktas transseksualumas ir jam artimi sutrikimai, nebepriskiriant jų prie asmenybės sutrikimų. Transeksulumas bus priskirtas prie atskiro seksualinės sveikatos skyriaus.
Toks sprendimas yra iš esmės praktinis (vėlgi – ne gamtamokslinis), kadangi atliekant lyties keitimo chirurgines operacijas susidarydavo situacija, kada chirurginiu būdu gydomas psichikos sutrikimas. Kad nebūtų tokios medicininės painiavos, problema išspręsta suteikiant transeksualumui atskirą medicininių, ne psichikos, sutrikimų „kodą“.
Ar gali asmenybės sferos psichikos sutrikimų turintis žmogus būti laimingas? Atsakymas – žinoma, gali, jeigu, pirmiausiai, aiškiai suvokia savo sielos sunkumus, ir antra – mokosi su jais gyventi. Asmenybės sutrikimams gydyti jokių psichotropinių medikamentų nėra. Tačiau yra mokymasis gyventi su šiuo sunkumu (kartais – mokymasis gyventi psichoterapijos pagalba), savitarpio pagalbos grupės.
Beje, kai kurie psichopatologiniai asmenybės bruožai, pvz., aukščiau paminėti narciziniai, ribiniai, antisocialūs, taip pat patologinis asmenybės polinkis į nerimavimą, psichosomatinius simptomus, į chemines ir nechemines priklausomybes (liguistas, perteklinis, pvz., įvertinimo, valdžios, turtų, naršymo išmaniuosiuose įrenginiuose troškimas) yra labai dažni – šių psichopatologinių asmenybės bruožų turi gana didelė dalis populiacijos.
Teko matyti tokią taiklią socialinė reklamą su ligą atspindinčiu žmogaus veidu: „Aš ne daunas , aš – žmogus“. Tokia patyčių forma, kada medicininiai ar pusiau medicininiai terminai, kaip, pvz., „daunas... debilas... psichas... narkomanas... pederastas... isterikė... kretinas... išsigimėlis“ naudojami pažeminti žmogų yra neteloruotini.
Ypač tai svarbu pradėti šeimose – vaikai negali girdėti tokių patyčioms skirtų medicininių terminų šeimos aplinkoje, o jei juos pradėtų naudoti – tėvai turėtų aiškiai įvardinti, kad tokie žodžiai negali būti niekada vartojami žmogui įžeisti.
Beje, Biblijos Naujajame testamente yra aiškiai įvardinta, kad už „prasivardžiavimą“ žodžiais, skirtais kitam žmogui įžeisti gresia pragaro bausmė (Evangelija pagal Matą 5,22 ): „Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį.“). Apskritai žodžiai, žeminantys kitą žmogų neturi būti vartojami, o kada tam pasitelkiami žmogaus sveikatos defektus apibūdinantys terminai – tai yra lyg pats žemiausias asmenybės raidos lygmuo.
Žmonių, turinčių tam tikrų sutrikimų, kokie jie bebūtų – kūniški ar sielos, netoleravimas dėl jų ligos niekaip nepateisinamas. Tačiau iš kitos pusės – lytiškumo psichopatologija nėra psichikos normos variacija.
Lygiai kaip nepriimtinos patyčios, taip nėra priimtina paraduose, viešuose renginiuose ar informacinėje medžiagoje pateikti psichikos sutrikimus kaip psichikos normą, kaip laisvą žmogaus pasirinkimą. Ir krikščioniško požiūrio grindimas vien tik ST, ir medicininių klasifikacijų grindimas politine doktrina yra dichotominės, suprimityvintos pasaulėžiūros pavyzdžiai.
Požiūris į lytiškumą pirmiausia turėtų remtis gamtos mokslų duomenimis, nes žmogaus lytiškumas yra gamtos dėsniams pavaldus reiškinys, turintis tokią pat istoriją, kaip ir pati Homo sapiens rūšis – apie 200 000 metų. Tuo tarpu dabar visuomenėje ryškėja radikalizmas, paremtas tam tiktų žmonių asmenine nuomone (neretai – ir asmeninėmis lytiškumo problemomis) arba tam tikrų ideologų (sukurtų ne gamtamokslininkų) primesta pasaulėžiūra.
