Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 548 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šalyje COVID-19 jau užfiksuotas 288 747 asmenims. Šiuo metu serga 5546.
Per ketvirtadienį mirė dar 2 pacientai. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 4440 aukų.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 226.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 272 281 asmuo. Per praėjusią parą pasveiko 324.
Per ketvirtadienį pirmąja vakcinos doze paskiepyti 13 650 žmonių.
Antrąją vakcinos dozę ketvirtadienį gavo 8465 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 324 369 žmonės.
Sergančių COVID-19 skaičius smarkiai auga: pacientai guldomi ir į kitus skyrius
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau –1 215 123. Lietuvoje jau panaudota 2 754 615 vakcinų.
Per praėjusią parą ištirti 6023 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 3 500 348 ėminiai.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 354 COVID-19 pacientai, 43 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Gydomų pacientų skaičius per parą kiek sumažėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 300 žmonių, 22 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 50 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 288 tūkst. 747 žmonės, tebeserga 5546 iš jų.
Nemokami testai
Nuo rugsėjo vidurio įvedus daugiau ribojimų, testavimas dėl COVID-19 prieš planines gydymo paslaugas išliks nemokamas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Toks testavimas reikalingas tik nepaskiepytiems ir nepersirgusiems žmonėms.
„Būtinoji pagalba ir šeimos medicinos paslaugos bus teikiamos be testavimo, planinės stacionarinės – tik turint neigiamą testą, persirgus ar pasiskiepijus. (...) Testavimas bus atliekamas nemokamai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.
Pasak jo, planinės ambulatorinės paslaugos, pavyzdžiui, kai šeimos gydytojas nukreipia pas kardiologą, planuojama, kad bus teikiamos „užtikrinant saugią aplinką, valdant pacientų srautus, matuojant temperatūrą, atskiriant karščiuojančius pacientus ir įvertinant galbūt testavimo būtinumą“.
Pasak jo, planuojama tvarka bus parengta iki rugsėjo 13 dienos, pasitarus su gydymo įstaigomis ir savivaldybėmis.
Nuo rugsėjo 13 dienos dauguma veiklų bus galimos tik turint galimybių pasą.
Jis išduodamas paskiepytiems, persirgusiems arba besitestuojantiems žmonėms. Testavimas galimybių pasui gauti taps mokamas.
Medikai ragina skiepytis
Medikai ragina nelaukti rudens ir pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, akcentuodami, kad viruso naujoji delta atmaina yra kur kas pavojingesnė, nes prisitaikė plisti kur kas lengviau nei ankstesnės. O ir paties viruso kiekio pakanka mažiau, kad būtų užkrėstas žmogus.
Prieš šimtmetį milijonus gyvybių nusinešusi ispaniškojo gripo pandemija greičiausiai plito tarp jaunų žmonių.
Šiomis dienomis panašios tendencijos pastebimos Lietuvoje, sparčiai didėjant koronaviruso delta atmainos skaičiams, – ja užsikrečia vis daugiau jaunimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Arūnas Stankevičius pabrėžia, jog efektyviausias būdas užkirsti kelią viruso plitimui – skiepyti asmenis nuo 12 metų.
„Dabar turi būti žmonių teisė ne skiepytis ar nesiskiepyti, o normaliai gyventi. Man tik nesuprantama, kodėl žmonės svarsto. Pasaulyje jau suvakcinuota milijonai žmonių. Geresnio pavyzdžio nesurasi. Vakcinacija apsaugo nuo sunkios formos ligos ir patekimo į intensyvios terapijos skyrių. O ten – jau loterija. Vieni ligoniai išsikapsto, kiti – miršta. Dėl to negali kilti klausimų, ar verta skiepytis“, – sakė LSMU anatomijos ir fiziologijos katedros prof. A. Stankevičius.
Jo teigimu, kuo daugiau neskiepytų žmonių, tuo virusui palankesnė terpė keistis. Patekęs į ląstelę, virusas gali stipriai paveikti žmogaus organizmą. Kuo daugiau ląstelių pažeidžiama, tuo sunkesnė ligos eiga. Visa tai – jeigu nėra imuniteto arba jis nusilpęs, žmogus turi lėtinių, gretutinių ligų ar yra senyvo amžiaus. Dėl to ir būtina skiepytis, kad delta ar kurios nors kitos atmainos viruso plitimas būtų suvaldytas.
Susiję straipsniai
Daugėja COVID-19 pacientų
Nuo šio ketvirtadienio Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų skaičius, kadangi ligoninėse toliau didėja COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius bei auga stacionaro užimtumo rodikliai.
Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. Vaidoto Gurskio, pastebima naujų atvykstančių pacientų būklės sunkėjimo tendencija.
„Deguonies terapija skiriama 76 proc. Kauno regiono ligoninėse gydomų pacientų, kai prieš dvi savaites jos prireikdavo vos pusei gydomų pacientų.
Taip pat pradėjo daugėti pacientų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, – sako doc. V. Gurskis. – Absoliuti dauguma sergančių COVID-19 liga pacientų, kuriems prireikia stacionarinės sveikatos priežiūros, yra neskiepyti žmonės. Gydomų pacientų amžius svyruoja nuo 30 iki 89 metų, vyraujanti amžiaus grupė 50-69 amžiaus žmonės.“