Vokietijos ligoninėje atsidūrusiam vyrui buvo pasakyta, kad jas galėjo sukelti vabzdžių įgėlimai, tačiau tokia teorija suabejojęs ir pas savo gydytoją į Lietuvą skubiai grįžęs vilnietis išgirdo diagnozę – juostinė pūslelinė.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tvirtina, kad juostinė pūslelinė visų šiuo metu Lietuvoje naudojamų COVID-19 vakcinų vaistinių preparatų charakteristikų santraukose ir pakuotės lapeliuose nenurodyta kaip šalutinis poveikis, galintis pasireikšti po vakcinacijos. Tiesa, VVKT jau sulaukė 11 asmenų kreipimųsi dėl po skiepo atsiradusios juostinės pūslelinės.
Savo ruožtu imunologė Aurelija Žvirblienė teigia iki šiol negirdėjusi, kad COVID-19 vakcinos iš tiesų gali „pažadinti“ juostinę pūslelinę sukeliantį virusą.
Dėl skausmo negalėjo užmigti
Nuo COVID-19 rugpjūčio 7 dieną „Jannsen“ vakcina pasiskiepijęs S.Raubickas pirmąsias dienas juto įprastus simptomus po skiepo – krėtė drebulys, šiek tiek pakilo temperatūra, jautėsi nuovargis. Po kelių dienų vyras išvyko į Vokietiją. Trečiąją dieną jį nustebino ant vienos rankos pradėjusios kilti vandeningos pūslelės, kurios kėlė didžiulį skausmą.
„Buvo toks skausmas, kad negalėjau miegoti. Gerdavau po 4-5 tabletes vaistų nuo skausmo vien tam, kad galėčiau užmigti“, – pasakojo vilnietis.
Kai dar po kelių dienų šios pūslelės išplito iki pat riešo, o skausmas vis intensyvėjo, vyras atsidūrė Vokietijos ligoninėje. Atlikus tyrimus medikai konstatavo, kad visi jie – puikūs, o bėrimus greičiausiai sukėlė vabzdžių įkandimai.
„Aš, labai gerai mokėdamas vokiečių kalbą, atsakiau jiems, kad negali būti vabaliukai, juk tuomet nebūtų viskas tik ant vienos rankos“, – stebėjosi S.Raubickas.
Kai skausmas dar kelias dienas neatlėgo, vilnietis kreipėsi į savo šeimos gydytoją Lietuvoje, kuri jam liepė skubiai grįžti namo.
„Apžiūrėjusi mane ji pasakė, kad tie pūlinukai – juostinė pūslelinė, atsiradusi nuo vakcinos. Jie pasireiškia nedaugeliui žmonių ir atsiranda tuomet, kai po skiepo susilpnėja imunitetas. Susirgus juostine pūsleline būna didelis skausmas, nes ji pažeidžia nervą“, – tokį paaiškinimą iš gydytojos tikino išgirdęs pašnekovas.
Po vizito – krūva tablečių ir siuntimas į ligoninę, jei situacija toliau nesikeistų. Vyras skaičiuoja, kad apžiūra ir gydymas jam atsieis apie 300 eurų. Nors sako nesantis nusiteikęs prieš vakcinas ir suprantantis, kad šalutinės reakcijos po skiepo gali pasitaikyti, labiausiai jį glumina klausimas, kodėl dėl patirtų nuostolių negali gauti kompensacijos.
„Aš nesu prieš vakcinas, tikrai manau, kad reikia skiepytis. Mano mama pasiskiepijo, jai viskas buvo gerai. Bet juk tie šalutiniai poveikiai pasireiškia nedaugeliui žmonių, tai kodėl valstybė negali kompensuoti jų gydymo? Kažkas juk turėtų padėti žmogui“, – įsitikinęs S.Raubickas.
Ar juostinę pūslelinę gali sukelti COVID-19 vakcinos?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.
Imunologė A.Žvirblienė portalui lrytas.lt tvirtino iki šiol negirdėjusi, kad COVID-19 vakcinos iš tiesų gali „pažadinti“ juostinę pūslelinę sukeliantį virusą.
„Ne, tikrai negirdėjau tokio dalyko. Tai yra tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Jis tūno organizme visą gyvenimą ir gali pasireikšti nuo streso, nusilpimo, imunodeficitinės būklės. Ar tai susiję su vakcina ir koks tas veikimo pobūdis, tai iš tikrųjų aš negirdėjau apie tai“, – pažymėjo imunologė.
Jos teigimu, juostinė pūslelinė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
VVKT: kaip šalutinis poveikis nenurodytas, tačiau pranešimų gaunama
VVKT portalui lrytas.lt nurodė, kad visų šiuo metu Lietuvoje naudojamų COVID-19 vakcinų vaistinių preparatų charakteristikų santraukose ir pakuotės lapeliuose juostinė pūslelinė nenurodyta kaip šalutinis poveikis, galintis pasireikšti po vakcinacijos.
VVKT aiškino, kad visos Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų ir Lietuva, registruoja, vertina ir perduoda Europos vaistų saugumo duomenų bazei „Eudravigilance“ visus pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į COVID 19 vakcinas. Gaunami bei registruojami pranešimai ir apie reakcijas, kurios neįtrauktos į vakcinų informacinius dokumentus.
Europos vaistų agentūra (EVA), vaistų registruotojai ir šalių narių ekspertai visus pranešimus analizuoja ir vertina, siekiant nustatyti vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius.
„Atsiradus naujoms rizikoms, bus priimami sprendimai dėl papildomų įspėjimų ar atsargumo priemonių, įtraukiant juos į COVID-19 vakcinų vaistinių preparatų charakteristikų santraukas ir pakuotės lapelius“ – teigė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Beje, VVKT jau yra gavusi 11 pranešimų apie po vakcinacijos atsiradusią juostinę pūslelinę. Šeši pranešimai registruoti po „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcinos, du – „Spikevax“ („Moderna“), dar du po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) ir vienas po „Jannsen“ („Johnson&Johnson“) vakcinos.
Šių pranešimų duomenys perduoti į „Eudravigilance“, kur jie bus analizuojami toliau, įvertinant pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų priežastinį ryšį su vakcina.
Dėl kompensacijų vis dar neapsispręsta
Lietuvoje dar tik svarstoma, ar žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, turėtų būti skiriamos kompensacijos. Valstiečių suformuota šešėlinė Vyriausybė šią savaitę pranešė Seimui teiksianti įstatymo projektą, kurio tikslas – sukurti teisines prielaidas atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas.
Pasak buvusios sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, jei įstatymas bus priimtas Seime, žalos atlyginimo dydis priklausys nuo atvejo sudėtingumo ir bus nustatinėjamas kiekvienu atveju individualiai, kaip kad yra ir kitais žalos, patirtos gydymo metu, atlyginimo atvejais.
Anot A.Verygos, tokius mechanizmus turi daug valstybių: „Net ir mūsų kaimynai latviai turi teisinį reguliavimą, kuris užtikrina žalos atlyginimą. Maksimali tokios kompensacijos suma siekia 142 290 eurų“.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui lrytas.lt aiškino, kad šiuo atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir kitų vaistų atveju: žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos neatlyginama, nes laikoma neišvengiama, kai vakcina vartojama laikantis charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių.
„Ir priešingai – žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos atlyginama, kai COVID-19 ligos vakcina vartojama nesilaikant minėtų sąlygų (t.y. dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – netinkamo vakcinos laikymo, paruošimo, suleidimo ar kt.).
Pastebėtina, kad kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinama, ar žala paciento sveikatai kilo dėl vakcinos poveikio, ar dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ar dėl kitų priežasčių“, – konstatavo SAM.
