Ekspertai įvertino naują G. Nausėdos ambiciją: išnaikinti koronavirusą – nerealus tikslas

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę užbrėžė naują ambiciją – nuo COVID-19 paskiepyti 90 proc. gyventojų. Tačiau medicinos specialistai tvirtina, kad apie konkrečius vakcinacijos tikslus reikėtų pamiršti, o ir koronavirusas per daug gajus, kad jį pavyktų visiškai išnaikinti. Geriausiu atveju ateityje jis cirkuliuos kaip sezoninis virusas.

Medicinos specialistai tvirtina, kad apie konkrečius vakcinacijos tikslus reikėtų pamiršti.<br>lrytas.lt koliažas
Medicinos specialistai tvirtina, kad apie konkrečius vakcinacijos tikslus reikėtų pamiršti.<br>lrytas.lt koliažas
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Marius Strioga.<br>Laidos stop kadras
Marius Strioga.<br>Laidos stop kadras
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>T.Bauro nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>T.Bauro nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Sep 1, 2021, 6:55 PM, atnaujinta Sep 1, 2021, 6:55 PM

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga patikino, kad kuo didesnės visuomenės dalis vakcinacija reikalinga koronaviruso plitimo kontrolei. Jis paiškino, kad prie konkrečių skiepijimo skaičių prisirišti nereikėtų.

„90 proc. – geras tikslas. Bet reikėtų sakyti, kad reikia paskiepyti maksimaliai, kuo didesnę visuomenės dalį, kad būtų įgyta apsauga užkardyti virusui kelius plisti visuomenėje“, – „Žinių radijui“ sakė M.Strioga.

Jis paaiškino, kad kolektyvinis imunitetas – tai teorinis modelis, nepatikrintas praktikoje. Jį taikant daroma prielaida, kad imunizuotas žmogus negalės užsikrėsti pats ar perduoti viruso kitam.

Todėl, anot M.Striogos, COVID-19 – nedėkingas virusas ir jo plitimo sustabdyti lengvai nepavyks. Jo teigimu, siekiama „nustumti virusą į pogrindį“, norima, kad jis taptų paprastu sezoniniu virusu.

„Apie eradikaciją, šio viruso išnaikinimą dabar kalbėti jau sunku. Net ir tikslų tokių nebėra“, – pridūrė M.Strioga.

Daliai gyventojų reikalingas trečias skiepas

Lietuvoje taip pat jau dėliojami pakartotinės vakcinacijos planai. Specialistai šį žingsnį palaiko, jį grindžia ir užsienio patirtimi.

„Trečia skiepo dozė sustiprina imuninį atsaką ir tai atitinka visus imunologijos dėsnius, nes pakartotinis susidūrimas su tuo pačiu antigenu sustiprina imuninį atsaką“, – sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Ji pridūrė, kad jau pasirodė ir duomenys iš Izraelio, Jungtinės Karalystės parodė, kad praėjus pusei metų nuo vakcinacijos daugėja užsikrėtimų COVID-19 liga.

Su laiku sumažėjusio vakcinų sukurto imuniteto efektyvumo problemą ir siūloma spręsti skiepijantis papildoma doze.

„Norėčiau pabrėžti, kad nėra keliamas visos populiacijos revakcinacijos klausimas. Kalbama, kad vėl skiepytis reikėtų tiems, kurie vakciną gavo anksčiausiai, bent prieš pusę metų ir medikams, kurie dirba tokiose vietose, kur didžiausia rizika virusą paskleisti. Taip pat skiepo reiktų ir globos namų gyventojams“, – paaiškino imunologė.

Kada skiepytis po persirgimo?

Profesorė paaiškino, kad po persirgimo COVID-19 infekcija dažnam susidaro pakankamai stiprus imunitetas. Todėl praėjus 6-7 mėnesiams po ligos tokie žmonės visų pirma gali atlikti antikūnų testą. Jis šis parodo, kad imuninė sistema išsaugojo atsparumą virusui, skubėti skiepytis nebūtina.

Po 2 mėnesių galima atlikti dar vieną testą. Galiausiai nustačius žemą antikūnų lygį, patartina pasiskiepyti. A.Žvirblienė priminė ir tai, kad persirgusiems pakanka vos vienos vakcinos dozės.

Profesorė paaiškino, kad jau po skiepijimo susirgusiems asmenims papildomo skiepo taip pat nereikės. „Imunitetas taip jau veikia, kad tas susirgimas, užsikrėtimas virusu bus kaip papildoma vakcinos dozė.

Susidūrimas su pilnu virusu sustiprino imuninį atsaką. Tikėtina, kad po vakcinos ir persirgimo jūs turėsite pakankamai efektyvią apsaugą ir būsite apsaugoti net ir nuo tos atmainos, kuria sirgote. Šiuo atveju tai būtų delta variantas“, – paaišino profesorė.

Ji akcentavo, kad net ir tais atvejais, kai užsikrečia pasiskiepijęs žmogus, vakcina ženkliai palengvina ligos eigą. Asmuo, kuris galbūt būtų sirgęs sunkiai ir atsidūręs reanimacijos skyriuje, atsiperka lengvu susirgimu.

„Neturėtume keiksnoti vakcinų, jei žmogus ir užsikrėtė, nes turime prisiminti, ko iš vakcinų tikėjomės. Laukėme, kad jos apsaugos nuo sunkios ligos eigos ir mirties. Tą jos tikrai atlieka. Statistiniai duomenys rodo, kad ligoninių COVID-19 skyriuose paskiepytų žmonių labai mažai“, – skiepų nauda neabejoti ragino A.Žvirblienė.

Be to, profesorė paragino nepamiršti susirgimo koronavirusu sveikatai keliamų grėsmių. „Persirgimas visada yra didesnė rizika. Bet pasiskiepiję turi galimybę sirgti lengviau“, – nuramino profesorė.

Pramoninkai privalomų skiepų nepalaiko

Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas pasakojo, kad įmonėse atlikti masiniai darbuotojų testavimai parodė, kad maždaug 20 proc. žmonių koronavirusu persirgo to nesuprasdami.

Todėl jis tikino besitikįs, kad visuotinį imunitetą virusui pavyks įgyti aukštos vakcinacijos ir persirgimo pagalba, tad virusui neatsparių žmonių dalis liks tokia menka, jog privalomų skiepų nereikės.

„Žinant skaičius, imunitetas formuojasi savaime. Tik tiek, kad mes viską norime padaryti per 3 dienas. Bet greičiausiai prireiks 3 metų, kol visi susidurs su virusu ir įgys imunitetą“, – svarstė R.Tamošauskas.

Nuo rugsėjo 13 d. reguliariai testuotis nuo COVID-19 ligos privalės visi gamybos sektoriaus darbuotojai. Tačiau R.Tamošauskas išreiškė abejonę, ar bus sudaromos pakankamos sąlygos testuoti tokį didelį žmonių skaičių.

„Mūsų testavimas nepajėgs atlaikyti tokio žmonių kiekio. Kitas dalykas, visi žino, kad nuo rugsėjo 13 d. bus privalomi testai, bet dabar užsiregistruoti negali nei vienas, galės tik po rugsėjo 13 d.

Gaunasi, kad jie į darbą ateiti turės, bet užsiregistruoti testui laiku negali. Tai didžiulė problema. Yra tokių įmonių, padalinių, kur 30-40 proc. žmonių nepasiskiepiję. Yra rizika, kad daliai įmonių reikės stabdyti veiklą vien dėl to, kad žmonėms fiziškai nėra kaip prasitestuoti“, – perspėjo R.Tamošauskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.